Rūkytos vištienos ir persikų salotos

Gražūs gi orai visomis dienomis šiuo metu, tarsi užsakyti. Pats laikas pramogauti ir keliauti, arba nuveikti kažką tokio, kas ilgais rudens vakarais Jums po to praskaidrins nuotaiką ir lūpų kampučiai pakils kiek aukščiau - taip taip kalbu apie šypseną! :) Termometro stulpeliai vis aukštyn ir aukštyn, savaitgaliais jau ne taip tingiai keliamės iš lovos, nei vartytis joje norisi, kai už lango plieskia saulė visu gražumu, paukščiai čiulba savąsias giesmes ir zvimbia bitės. Medžius šiek tiek šiurena vėjas ir tiesiog girdi kaip bunda gamta iš po nakties miego. Kad tai girdėtum ir matytum turi atsikelti pakankamai anksti, kai dar žmonės neatsibunda, kai nepradeda jaukti su savo triukšmais visos tos gamtos simfonijos. Žiemą man anksti atsikelti yra iššūkis, bet vasara galiu keltis, jeigu reikia ir anksti, svarbu nelytų, nebūtų niūru ir saulė nedrąsiai ridentųsi iš už horizonto. Kartais atsibudus nuo ryto garsų tiesiog nebesiseka užmigti, vartaisi lovoje nuo vieno šono ant kito ir supranti, kad na viskas neužmigsi. Šiandien pabudau 5 ryto, ir kad ir kaip stengiausi užmigti - nepavyko. Skaičiavau net aveles, bet supratusi, kad tai tiesiog niekam tikusi mintis, pasirąžiau ir lipau iš lovos. Turbūt mažai žmonių, kurie savaitgaliais sumąstytų keltis taip anksti, bet yra kaip yra. Jeigu taip anksti atsikeliu ir duonai tešlą užmaišyti spėju, kuri pusryčiams jau pūpso ant stalo, bet šį kartą duonos minkymo proceso nebuvo, šį kartą pusryčiams salotos. Gaivios, lengvai pagaminamos, greitos, drįstu sakyti sočios (priklauso nuo to kaip mėgstate sočiai pavalgyti), sveikos, o persikai - tikra maža saulutės kopija, kuri taip šviečia už lango, netgi ir ankstyvą rytmetį. Kas yra geriau, nei dieną pradėti su skaniais pusryčiais ir dar kai jie tiesiog "šypsosi" Jums lėkštėje. Gražios ir nuotaikingos Jums dienos bei ateinančios savaitės...

1 rūkytos vištos šlaunelės
1 skardinė (420 g) konservuotų persikų
1 didelis obuolys
1 kininis kopūstas
50 g graikinių riešutų
200 g natūralaus jogurto
100 g majonezo
1 arbatinis šaukštelis druskos
1 arbatinis šaukštelis cukraus
Imbiero
Baltųjų pipirų

Iš vištienos išimkite kaulus ir ją susmulkinkite. Persikus supjaustykite kubeliais, o obuolį ir kininį kopūstą - juostelėmis. Visas supjaustytas sudedamąsias dalis sudėkite į dubenį. Paruoškite salotoms užpilą: majonezą sumaišykite su natūraliu jogurtu, įberkite druskos, cukraus, imbiero ir baltųjų pipirų ir vėl viską gerai išmaišykite. Paruoštą padažą užpilkite ant salotų. Graikinius riešutus šiek tiek pasmulkinkite ir užbarstykite ant salotų viršaus.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Receptas nurodo, kad salotų pakanka 4 asmenims. Iš tikro, tai labai priklauso nuo valgymo įpročių, bet salotų tikrai nemažai gaunasi, tad gali ir 5 asmenims užtekti.
2. 1 rūkytos vištos šlaunelės man pasirodė per mažai pagal visų kitų sudėtinių dalių kiekį, tad įdėjau 2 šlauneles.
3. Obuolį pjausčiau kubeliais, kad netamsėtų apšlaksčiau citrinų sultimis. Mano obuolys nebuvo labai didelis, tad įdėjau 2. 
4. 50 gramų graikinių riešutų susmulkinau, bet dar papildomai įbėriau nesmulkintų graikinių riešutų. Jie labai tinka šioms salotoms, tad negailėkite.
5. Druskos nedėjau iš viso, pakankamai sūrumo užteko nuo majonezo, bet ragaukite užpilą galbūt Jums druskos trūks.
6. Šias salotas gaminu ne pirmą kartą, kai gaminau pirmą kartą bėriau džiovinto imbiero 0,5 arbatinio šaukštelio, nes recepte nenurodyta kiek jo berti. Tačiau gamindama šias salotas kitus kartus jo nedėjau ir jeigu atvirai visiškai nepasigedau jo, netgi nemanau, kad jis čia iš viso reikalingas. Tad išbandykite ir su juo, ir be jo ir spręskite ar Jums jo reikia ar ne. Galite džiovintą keisti šviežiu imbieru.
7. Baltųjų pipirų dėkite pagal skonį, aš kelis baltųjų pipirų "žirnelius" sutrupinau ir apibarsčiau - daug daugiau aromato ir skonio, nei jau naudoti sumaltus iš pakelių. Beje, baltieji pipirai šioms salotoms labai tinka, tikrai siūlyčiau nekeisti jų juodaisiais pipirais.
8. Jeigu nemėgstate saldžių vaisių derinių su vištiena - šios salotos tikrai ne Jums, nes jos tikrai saldesnės nei įprastos salotos be vaisių!! Obuoliai - saldūs, persikai - saldūs.
9. Jeigu neturite persikų, keiskite ananasais, bet aš tikrai rekomenduoju su persikais išbandyti, jų tekstūra daug tinkamesnė šioms salotoms.
10. Salotas užpilu gardinkite tik prieš patiekdami ant stalo, ir siūlau juo tik apšlakstyti salotų paviršių, o ne supilti visą užpilą ir sumaišyti bendrame dubenyje. Kai gaminau pirmą kartą būtent tą ir buvau padariusi, tai buvo klaida!! Pasimokiau, daugiau taip nedarau :) Na, o Jums patarimas mokykitės iš mano klaidų ir taip nedarykite :)

Recepto šaltinis: Knyga - Lengvi receptai I.

Pomidorai su feta

Ir kas gi nemėgsta pomidorų su grietine?? Turbūt taip paruošti pomidorai yra patys populiariausi kiekvienoje šeimoje, na bent anksčiau, tai tikrai buvo, kai dar nebuvo interneto su tūkstančiais pasiūlymų kaip paruošti įvairius pomidorų patiekalus. Visi taip paruoštus pomidorus pilnais žandais dar vaikystėje valgė. Kartais dar be grietinės dėdavome rūgpienį, vien todėl, kad jis skystesnis ir kai susimaišydavo su pomidorų išskiriamomis sultimis, taip būdavo skanu su šaukštu kabinti tą "padažą", kuris būdavo sodraus pomidorų skonio, su šiek tiek druskos, bei juodaisiais pipiriukais. Kartais jeigu norėdavosi "stipriau" ir svogūnas nepamaišydavo. Garbės žodis taip paruoštus pomidorus galima valgyti ir valgyti. Manau pomidoras toks jau yra iš "prigimties", kad ir kur ji dėsi visur jis tiks: padažai, sriubos, salotos... Todėl vasarą gaminkit ir valgykit pomidorus į sveikatą. Šį kartą paruošiau užkandį - salotas su pomidorais ir feta. Tikrai ne pirmą kartą gaminu šį derinuką, bet tik dabar prisiruošiau nufotografuoti :) Kartais pagaminus, jau nelieka ką fotografuoti tuomet tenka laukti kito karto, o po to dar kito ir dar, bet šį kartą jau nusprendžiau gana, na kiek gi galima, galbūt kažkam iš Jūsų, tai bus naujas ir dar neragautas skonių atradimas, o galbūt ragautas ir pamirštas? Pomidorams feta suteikia pikantišką skonį, jos sūrumo gali daugeliui užtekti ir netgi nereikia papildomai sūdyti patiekalo. Prie šių salotų, visada patiekiu skrebučių ar prancūziško batono. Taigi, kas gali būti geriau lengvai vakarienei, kai nesinori prie puodų stovėti? Pomidorai + Feta + Skrebučiai = Skanus, Gardus ir Sveikas maistas!

5 pomidorai
100 g fetos
1 sauja šviežių krapų
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
1 šaukštas balzaminio acto
Druskos pagal skonį
Juodųjų pipirų pagal skonį

Pomidorus supjaustome griežinėliais ir išdėliojame lėkštėje. Fetą sutrupiname ir užberiame ant pomidorų. Krapus smulkiai supjaustome ir jais apibarstome pomidorus su feta. Viską pašlakstome aliejumi ir balzaminiu actu. Užbarstome juodųjų pipirų ir druskos (jeigu reikia).

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Aš ne visada pjaustau griežinėliais. Kartais pjaustau skiltelėmis, ar kubeliais. Labai priklauso nuo to su kuo žadate valgyti, ar vienus, ar su skrebučiais, ar norite patiekti kaip garnyrą prie kokio kito patiekalo. 
2. Fetą aš visada šioms salotoms trupinu, bet galima ją tiesiog kubeliais supjaustyti. Beje, 5 pomidorams aš ne 100 gramų dedu, o visą pakuotę nusipirktą, joje būna 150 gramų. 
3. Apšlakstydama salotas aš nei aliejaus, nei balzaminio acto nematuoju šaukštais, tiesiog lengvais judesiais apšlakstykite pomidorus, vienur bus daugiau užpilo, kitur mažiau. Jeigu neturiu po ranka balzaminio acto užtenka ir aliejaus.
4. Druskos į šias salotas neberiu, man užtenka nuo fetos sūrumo.
5. Juodieji pipirai labiausiai aromatingi, ką tik sugrūsti. Jeigu neturite grūstuvės irgi nėra bėda, juodųjų pipirų žirnelius aš dažniausiai padedu ant medinės lentutės ir su bet kokio puodo dugnu perbraukiu kelis kartus per juos stipriai spausdama - "sutraiškau", vieni grūdeliai būna stambesni, kiti smulkesni, bet toks pipiras sugrūstas "stipresnis" savo skoniu ir aromatu, nei smulkintas iš pakelių.
6. Patiekiau su skrebučiais.

Recepto šaltinis: Knyga - Beatos virtuvė, 2009 m. 

Grūdėtosios varškės ir obuolių blyneliai

Vasara atėjo ir prasidėjo... Braškių sezonas. Nors šie blyneliai ir be braškių, bet kiek esu juos kepusi visada patiekiu su uogomis ir visiškai nesvarbu kokiomis, kadangi dabar braškių sezonas, tai jos į mano lėkštę ir "keliauja" pirmiausia. Daug daug braškių :) Esu ne vieną, ir ne du kartus kepusi šiuos blynelius, jie nėra eiliniai blyneliai, jie arba patiks, arba ne. Svarbiausia turite mėgti grūdėtą varškę, nes ji šiame patiekale dominuoja, jeigu jos nemėgstate tuomet šis receptas ne Jums. Turbūt pastebėjote, kad kartais, kai kuriuose receptuose trūksta konkretumo, todėl pagaminusi visuomet pasižymiu, ką ir kaip gaminau, kas ir kaip man netiko. Kartais pagalvoju ir kodėl knygose, žurnaluose ar kitur rašydami žmonės patingi receptuose surašyti aiškiau, juk niekas jų neskubina, o jeigu rašo tik todėl, kad parašyti, tai nelabai ir naudinga, ypač tiems, kurie tik pradeda "draugauti" su virtuve. Kai tik pradėjau gaminti, supratau, kad teks patirti ir nusivylimų virtuvėje ne dėl mano įgūdžių stokos, o ir todėl, kad žmonės iš kurių tikėjausi išmokti paprasčiausiai nesuteiks išsamios informacijos, kuri padės man mokytis. Aš gerbiu visus žmones, kurie kuria ir stengiasi dėl kitų, ir galbūt jie rašydami tiesiog nepagalvoja, kad kažkam bus sudėtinga juos suprasti, todėl ir stengiuosi po visais receptais parašyti savo pastebėjimus, nusivylimus, nepasisekusius dalykus ir ką aš daryčiau kitaip jeigu gaminu pagal nurodytą receptą pirmą kartą, arba ką pakeičiu gamindama jau ne pirmą kartą. Jeigu esate įgudę virtuvės šefai, tikrai pastebėjimų Jums jokių neprireiks, bet man, viskas praverčia kas suteikia naujų žinių, todėl ne tik skaitantiems šiuos receptus rašau, bet ir sau, kad viskas būtų vienoje vietoje. Jeigu Jums perskaičius receptą kyla klausimų, vistiek pabandykite pagaminti pagal jį, man dažniausiai jau gaminant viskas pasidaro aišku savaime, o jeigu ne, tuomet kitam kartui turiu galimybę mokytis iš padarytų klaidų. Pas mane virtuvėje visada yra paprastas pieštukas ir lipnūs lapeliai, kai gaminu susirašau savo pastebėjimus, patikėkite antrą kartą darant receptą daug paprasčiau ir lengviau procesas gamybos vyksta, galbūt todėl mano knygų puslapiai pilni lipnių lapelių :) Šis receptas buvo ne išimtis, kai kažkada senai senai gaminau pirmą kartą, man tai visai nepriminė net blynų, o labiau keptus obuolius su šiek tiek tešlos, todėl dabar visuomet pasižymiu kas gi ne taip su tais receptais būna.
Nepamirškite šiandien pasveikinti tėvelių, nes Tėvo diena, iškepkite Jiems gardžių blynų ir palepinkite, jie tikrai to nusipelnė.

3 kiaušiniai
300 g grūdėtosios varškės
90 g miltų
3 vidutinio dydžio obuoliai
3 šaukštai cukraus
Žiupsnelis druskos
Cinamono
Sviesto arba aliejaus kepti

Išplakite kiaušinius ir sumaišykite su grūdėtąja varške. Įberkite miltų, druskos, cukraus, cinamono ir viską gerai išmaišykite. Į tešlą sudėkite nuluptus pjaustytus obuolius. Iš paruoštos tešlos iškepkite gražius rusvus blynelius.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Kiaušinius išplaku tik šiek tiek, kol trynys susimaišo tolygiai su baltymu ir atsiranda mažų burbuliukų.
2. Miltus naudoju įprastus kvietinius, bet juos persijoju. Nepatingėkite ir visuose kepiniuose juos persijokite, tiek pyragams, tiek ruošdami tešlą duonai, tiek ir blynams. 
3. Jeigu obuoliai labai saldūs galite cukraus berti mažiau, nes ne visi mėgsta saldžius blynus, aš mėgstu, todėl beriu kiek nurodyta. Cinamono beriu 0,5 arbatinio šaukštelio, jeigu mėgstate šį prieskonį galite berti ir daugiau, bet man jo aromato užtenka.
4. Obuolius pjaustau itin mažais kubeliais - turėkite omenyje, kad jie nepakeis savo formos!! Blyneliai kepa labai trumpai, todėl kokius sudėsite į tešlą tokius ir turėsite. Tarkuoti obuolių nerekomenduočiau, nes sutarkavus išsiskirs sultys (jeigu obuoliai sultingi) ir tešla bus skysta, tuomet reikėtų didinti miltų kiekį. Jeigu dėl kažkokių priežasčių manote, kad pavyzdžiui, Jūsų vaikai nevalgys blynų su obuoliais, tai keiskite juos kriaušėmis, galite ir vietoje jų dėti pjaustytas braškes ar tarkime mėlynes. Jeigu keisite rūgštesniais vaisiais arba uogomis, nepamirškite ir cukraus kiekį padidinti.
5. Ne visada prireikia 3 obuolių, nes kiekvienas savaip supranta vidutinio dydžio obuolys, tad aš kartais dedu 3 - jeigu jie būna mažesni už vidutinius, kartais 2. Daugiau negu 3 tikrai nereikia dėti. Jeigu turite didelį obuolį užteks ir 1. Kartą sudėjau 3 obuolius, nei didelius, nei mažus, tai buvo labiau panašu ne į blynus, o tiesiog keptus obuolius, mat tešlos buvo per mažai palyginus su obuoliais. Todėl geriau jau įdėkite šiek tiek mažiau obuolių, nei per daug.
6. Tešla būna tirštoka, 1 šaukštas = 1 blynelis. Nepamirškite gerai įkaitinti keptuvės, o kai jau kepsite blynelius sumažinkite ugnį.
7. Receptas nurodo, kad iš tešlos kiekio bus 20 blynelių. Na, tai priklauso nuo to, kiek tešlos Jūs naudosite vienam blyneliui iškepti. 
8. Patiekti galite ir su grietine, ir su uogienėmis. Kas Jums labiausiai patinka. Man skaniausi jie su šviežiomis uogomis, bananais ir natūraliu jogurtu. 

Recepto šaltinis: Knyga - Lengvi receptai I.

Vafliai su šokoladu ir riešutais

Šiandien paskutinė pavasario diena!!! Rytoj išskėstomis rankomis ir atviromis širdimis galime pasitikti vasarą. Pats žaliausias, gražiausias, mieliausias ir skaniausias metuose laikas. Skaniausias turiu omenyje, todėl, kad tiek gėrybių mums vasara siūlo, kad tik valgyti ir valgyti nenustojant reikia. Pradedant braškėmis, avietėmis, mėlynėmis, serbentais... oi kiek daug aš čia Jums galiu vardinti, tai gal ties tuo ir sustosiu, nes ne tik uogų apstu, bet ir vaisių, daržovių. Mėgaukitės kol galite visu tuo teikiamu vasaros "turtu", nes šiltasis sezonas toks trumpas. O aš paskutinei pavasario dienai paruošiau perteptus vaflius, žinoma, tai galbūt ir nėra vasariškas desertas, bet aš jau labai senai valgiau tokį desertą, tad vartydama knygas ir ieškodama naujo gardėsio, tiesiog negalėjau atsispirti pagundai jį pagaminti, o be to, kas gi nemėgsta vaflių?? Retas, kuris jų atsisakys. Dažniausiai vaflius, tiesiog pertepdavau Rududu ir tai būdavo pats skaniausias ir greičiausias skanėstas kokį tik galima sugalvoti apsilankius svečiams, tačiau toks būdas jau kiek pabodo ir norėjosi kažko naujo ir dar nebandyto. Kremo skonis labai primena Nutelą, tiesiog galima sakyti identiškas skonis, žinoma jeigu idealiai smulkiai iki miltų sumalėte riešutus, jeigu ne, tuomet kremas nebus toks jau tolygus. Nutelą turbūt visi mėgsta, ypač vaikai, todėl, šis desertas labai tinkamas vaikų šventėms. Beje, rytoj yra Tarptautinė vaikų gynimo diena, tad kodėl gi Jums nepradžiuginus savo mylimų vaikų (-o) tokiu paprastu, bet ne prastu desertu. Jeigu vaikų neturite nustebinkite sesę ar brolį, o gal kaimynų vaikus. Ryt mažųjų šventė, todėl manau kiekviena maža širdelė nusipelnė būti pradžiuginta ir visiškai nesvarbu kaip, svarbiausia, kad galėtume pamatyti jų veiduose plačias šypsenas.  

150 g lazdynų riešutų
200 g juodojo šokolado
200 g sviesto
397 g sutirštinto pieno (1 indelis)
6-7 vaflių lakštai

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių temperatūros. Riešutus beriame į skardą ir kepiname orkaitėje 7-8 minutes. Kokį kartą riešutus pamaišome, o kai pasklinda malonus riešutų kvapas, traukiame iš orkaitės, suberiame į dubenį ir paliekame atvėsti. Atvėsusiems nulupame luobeles (daugumai turėtų nusilupti). Sumalame riešutus virtuviniu kombainu iki rupių miltų.
Šokoladą sulaužome ir dedame į dubenį, o jį statome ant puodo su verdančiu vandeniu ir vis maišydami ištirpiname. Leidžiame šokoladui truputį atvėsti.
Sviestas turi būti kambario temperatūros. Imame elektrinį plaktuvą ir vidutiniu greičiu plakame sviestą, kol pabąla ir pasidaro purus. Tuomet po truputį pilame sutirštintą pieną ir toliau plakame, kol visą pieną ir sviestą suplakame į vientisą kremą. Atvėsusį šokoladą po truputį pilame į sviesto bei sutirštinto pieno kremą ir plakame, kol viskas susimaišo į vientisą masę.
Į kremą šaukštu įmaišome maltus lazdynų riešutus. Ant vaflio lakšto dedame 3-4 šaukštus kremo ir tolygiai užtepame. Ant kremo sluoksnio dedame sekantį lakštą ir taip sutepame visus lakštus. Kremo negailime, kad vafliai nebūtų sausi. Viršutinį vaflį paliekame be kremo. Tuomet uždedame lentelę, o ant jos, bet kokį sunkų daiktą, kad būtų vafliai paslėgti. Paliekame šaldytuve kelioms valandoms arba per naktį.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Riešutams kepinti parinkau funkciją apatinis + viršutinis kaitinimas. Riešutus stebėkite, nes jie greitai skrunda. Man užteko 5 minučių ir jau malonus aromatas pasklido po virtuvę. Pats paprasčiausias ir greičiausias būdas atvėsusiems riešutams nulupti luobeles, tai juos suberti ant rankšluosčio ir juo gerai patrinti riešutus. 
2. Jeigu neturite virtuvinio kombaino, tai malkite riešutus kavamale, ar bet kokiu kitu elektriniu smulkintuvu, kurie riešutus paverstų kuo smulkesniais. O jeigu iš viso neturite jokių elektrinių prietaisų, teks padirbėti su aštriu peiliu ir sukapoti kuo smulkiau juos. Skonis tikrai nenukentės, jeigu ir jausis riešutai labiau, tik kitokia konsistencija bus kremo.
3. Jeigu neturite noro tirpinti šokolado ant garų vonelės, galite ir mikrobanginėje, tačiau joje didesnė tikimybė sudeginti šokoladą. Todėl jeigu jau pasirinksite mikrobanginę, tai galima dubenį dėti tik 20-30 sekundžių ir po to gerai išmaišyti šokoladą, tuomet vėl dedame 20 sekundžių ir vėl išmaišome gerai ir taip kartojame, kol šokoladas ištirps. Visgi, siūlyčiau rinktis garų vonelę, bet čia jau kaip Jums patogiau.
4. Sutirštintą pieną palaikiau kambario temperatūroje, kad nebūtų temperatūros skirtumų tarp sviesto, šokolado ir sutirštinto pieno. Kai sudėtinės dalys būna vienodos temperatūros jas daug lengviau "sujungti" į vientisą kremą. 
5. Vaflius siūlyčiau palaikyti per naktį šaldytuve, kad kremas kuo geriau įsigertų į vaflius, jie nebus sausi. Man asmeniškai vafliai skaniausi tik iš šaldytuvo, o ne pastovėję kambario temperatūroje, mat labai tinka vėsus kremas jiems.
6. Vaflius rinkausi su gilesniais kvadratukais vienoje pusėje, nes man labiau jie patinka, mat kremo galima daugiau užtepti.
7. Vaflius puošiau lydytu juoduoju šokoladu ir riešutais.

Recepto šaltinis: Knyga - Metai Beatos virtuvėje, 2010 m.

Žolelių sviestas

Ir kas gali nemėgti sviesto??? Tikriausiai tokių žmonių mažai. Aišku yra žmonių, kurie jo atsisako ir neįtraukia į savo mitybos racioną, bet aš garantuoju tikrai esu ne iš tokių žmonių. Mėgau, mėgstu ir mėgsiu jį, ir patiekaluose drąsiai naudoju. Pamenu vaikystėje mėgdavau paprasčiausiai ant batono užsitepti sviesto ir jį apibarstydavau cukrumi, būdavo taip skanu. Nežinau, ar dar kas pasaulyje be manęs, taip darydavo, bet man labai toks "desertas" patikdavo. Kartą mama pagamino ir kiek kitokio sviesto, tik aišku, aš kaip eilinis vaikas susiraukusi žiūrėjau ir nelabai viliojo jis, pirmiausia atrodė "keistai" - Žalias! O, kai įsidrąsinau paragauti dar ir Aštrus! Tuomet, tai tikrai nebuvo mano mėgstamiausias užkandis, nes česnako, tai ji nepagailėdavo, tikras antigripinas būdavo. Jeigu, atvirai jau ir pamiršusi buvau apie tokį sviesto variantą, o prisiminiau, kuomet varčiau Beatos Pavasario žurnalą. Taigi, ilgai nedvejojau ir pagaminau šį žaliąjį skanėstą, cha cha šiek tiek juokinga, nes dabar, tai jį skanėstu vadinu, o kai vaikas buvau, tai perkreiptu veidu žiūrėjau ir po nosimi burbėjau, kad fui nevalgysiu :) Beatos receptu nesivadovavau (jos recepte dar reikia peletrūnų ir šalavijų, citrinos žievelės ir česnako nereikia) šį kartą gaminau labiau panašų į vaikystėje valgytą, tik su šiek tiek mažesniu kiekiu česnako. Jeigu, norite, kad jis būtų aitresnis dėkite daugiau česnako, tuomet tikrai jokios ligos nebus baisios. Nesvarbu ar už lango žiema, pavasaris ar vasara, šis sviestas tiks ištisus metus. Idealus užkandis ant naminės duonos riekės, idealiai tiks su prancūzišku batonu, tad tepkite kuo storiau ir gaminkite gardžius sumuštinius. 

100 g sviesto
20 g petražolių
20 g krapų
20 g svogūnų laiškų
20 g česnakinių laiškų
1 skiltelė česnako
Druskos pagal skonį

Sviestą palaikome kambario temperatūroje, kad būtų minkštas. Česnaką susmulkiname. Visas prieskonines žoleles susmulkiname. Į dubenį ar maisto kombainą sudedame žoleles, smulkintą česnaką, minkštą sviestą, įberiame žiupsnelį druskos ir viską gerai išmaišome. Paragaujame, jeigu trūksta druskos dar įdedame ir išmaišome vėl. Sviestą sudėkite į indelį ir dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Parašiau žoleles gramais, nes prieš smulkindama pasvėriau. Beje, parduotuvėse būna pakuotės žolelių panašiai pasvertos, tai gali šiek tiek padėti Jums orientuotis, kiek reikėtų dėti. Susmulkinus dar galima šaukštais matuoti, maždaug kupinas šaukštas. Galite žolelių kiekį ir didinti, tačiau siūlyčiau dėti visas žoleles proporcingai, t.y. kad visų kiekis būtų vienodas, jeigu kažkokios žolelės nemėgstate, nedėkite arba keiskite kitomis, pvz.: kalendromis, galite vietoj česnako čili pipiriuko įdėti, bazilikai irgi labai tinka. Eksperimentuokite.
2. Aš sviestą gaminau naudodamasi maisto smulkintuvu, taip paprasčiau ir tolygiau viskas pasiskirsto negu maišant ranka. Be to, ir procesas visas greitesnis. 
3. Jeigu nenorite sviesto dėti į indelį, galite į maistinę plėvelę įvynioti, tuomet bus patogiau pjaustyti, kai sustings.
4. Nuotraukoje pusryčių sumuštinukai: kvietinė duona, špinatų lapai, rūkyta vištiena, pomidoriukai, viskas apibarstyta pipiriukais.

Kvietinė duona

Mmmmm minkšta ir kvapni duonelė...Nieko nėra gėriau už pusryčius su namine duona. Taip senai kepiau duoną, kad buvau pasiilgusi viso to ilgo ir miltuoto proceso. Kai kam, galbūt atrodo juokingai, kaip galima pailsėti maišant, minkant, laukiant ir vėl minkant, ir vėl laukiant, ir po to kepant...Bet kas sakė, kad tai fizinis poilsis? Tiesa, pasakius neperku duonkepės vien todėl, kad duona nebūtų kepama ištisai, nenoriu viso šito proceso paversti nesibaigiančiu kasdieniniu Darbu, kaip duonos kepykloje, kur kepaliukai tiesiog "štampuojami" ir tai tampa nenutrūkstančiu ir nesibaigiančiu procesu, kuris vėl ir vėl kartojasi, ir po kurio laiko virsta nuobodžia kasdienybe. Aš duoną nesvarbu, tai balta, ar juoda kepu tuomet, kai jaučiu, kad man labai labai norisi dalyvauti ilgame procese, kuris tarsi meditacija suteikia gerų emocijų ir leidžia visiems smegenų užkampiams atsigauti ir pailsėti, nukreipti mintis ir sutelkti visą savo dėmesį į labai malonų užsiėmimą. Štai kodėl rankoms taip patinka "pasinerti" į tą klampią masę pilną miltų, įvairių priedų, tik su rankomis galima jausti, kad tešla jau ideali ir pasiruošusi "kilimui", be to, jau esu sakiusi, kad: "Tik tie, kurie dievina maistą gaminti, gamins duoną, ji atspindi tik geriausias emocijas ir gausis tik tuomet jeigu gaminat su meile". Na, o jau su kuo ją valgyti, tai rinkitės patys, ji ir prie sriubos tiks, ir sumuštiniams, galite pasikepti ir įtrinti česnaku, ar tiesiog užsitepti žolelių sviesto ir mėgautis nepakartojamu užkandžiu. Beje, valgant sumuštinius su namine duona, ilgiau jaučiasi sotumo jausmas, ko negalėčiau pasakyti apie pirktinę duoną. 

15 g šviežių mielių (arba 7 g pakelio džiovintų)
1 šaukšto medaus
200 g rupių viso grūdo kvietinių miltų
300 g kvietinių miltų
1 arbatinio šaukštelio druskos
1 šaukšto kmynų
1 šaukšto aguonų
2 šaukštų linų sėmenų
2 šaukštų aliejaus
300- 350 ml vandens
Žiupsnelio cukraus
1 kiaušinis (jeigu norėsite blizgaus paviršiaus)

Mieles sumaišyti su pora šaukštų vandens ir žiupsneliu cukraus, leiskite joms pradėti veikti.
Miltus persijokite. Sietelyje likusias sėlenas grąžinkite atgal į miltus, ten pat suberkite druską, aguonas, kmynus ir linų sėmenis.
Likusį vandenį sumaišykite su medumi, 1 šaukštu aliejaus ir po truputį pradėjusiomis burbuliuoti mielėmis.
Vandenį supilkite į miltų dubenį ir šaukštu viską išmaišykite. Viską suspauskite į vieną gumulą rankomis. Tešla turėtų būti lipni ir minkšta. Jei ji sausa ir paviršiuje matosi miltų, įpilkite dar šaukštą vandens. Tešla bus šlapia, tad leiskite jai pastovėti 15 minučių, kad sugertų visos sėklos drėgmę.
Po 15 minučių tešlą truputį pamaigykite, palankstykite dar dubenyje. Tešla nebus lengvai minkoma, tačiau reikia ne trumpiau nei 7 minutes minkyti, kad viskas tolygiai pasiskirstytų.
Paminkę tešlą, dėkite ją į aliejumi pateptą dubenį, uždenkite drobiniu rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje 1 valandą.
Po valandos tešla jau turėtų būti pakilusi, bet efektingo kilimo tikrai nebus.
Atsargiai išimkite tešlą iš dubens pasidėkite ant stalo. Jei labai limpa pasibarstykite rankas miltais arba pasitepkite aliejumi, miltų stenkitės nepadauginti.
Abiem rankomis, lyg glostydami nuo viršaus ir suspausdami apačioje, formuokite kepaliuką. Galite suformuoti ir du mažesnius kepaliukus.
Duoną dėkite į riebalais pateptą arba miltais pabarstytą skardą. Duoną su visa skarda įkiškite į didelį plastikinį maišelį, suvilgytą aliejumi, ir palikite kepaliuką šiltesnėje vietoje, kad dar kartą pakiltų apie 30-60 minučių.
Kai pamatysite, kad kepaliukas jau šiek tiek pakilo, nuimkite maišelį ir duoną pabarstykite miltais, o jeigu norite, kad paviršius būtų blizgus, patepkite kiaušinio plakiniu.
Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros.
Dėkite duoną į orkaitę ir kepkite 30 minučių. Jeigu po tiek laiko duona bus labai apskrudusi, sumažinkite kaitrą. Duona turėtų būti iškepusi per 45 minutes.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Naudojau 7 gramus džiovintų mielių.
2. Recepte matyt įsivėlė kažkokia klaida, mat druskos buvo nurodyta, kad reikia du kartus netgi, pirmą kartą nurodė, kad reikia 2 šaukštelių, o toliau dar kartą 1 šaukštelio. Nežinojau, kuris variantas tinkamas, tad įdėjau 1 arbatinį šaukštelį druskos, man užteko pilnai, nes vėliau ją valgėm su užtepu, tad buvo pats tas ir sūrumo netrūko, būtų buvę tikrai per daug 2 šaukštelių, o jau nekalbu apie 3.
3. Tešlai sunaudojau 350 ml vandens, tešla buvo "kaprizinga" sunkiai aš su ja "dirbau" pirmame etape, bet po pirmo pakilimo, kai išsitepiau rankas aliejumi viskas puikiai minkėsi, niekas nelipo prie rankų. Tikrai nerekomenduočiau dėti daugiau miltų, nebus duona puri ir minkšta, o juk nenorite, kad ji būtų kieta?
4. Pirmą kartą gamindama šią duoną barsčiau miltais, antrą kartą kepdama ištepiau kiaušinio plakiniu. Skonio atžvilgiu jokio skirtumo nėra. Todėl rinkitės tiesiog kokios išvaizdos duonos norite, ar su blizgiu paviršiumi, ar ne. 
5. Pirmą kartą kildinau 40 minučių, ilgiau nelaukiau, nes man ji labai pakilo, tokio kilimo net nesitikėjau, mat recepte buvo nurodyta, kad efektingo kilimo nebus, todėl likau tikrai nustebinta.
6. Kepimo skardą išklojau kepimo popieriumi. Suformavusi kepaliuką jį uždengiau maistine plėvele, į jokius maišelius nekišau. Vėl kildinau 40 minučių, nes ir vėl ji man iškilo greitai.
7. Kepiau apatinis + viršutinis kaitinimas. Vidurinis aukštas. Po 30 minučių duona jau buvo iškepusi ir tikrai paviršius nebuvo labai apskrudęs, todėl temperatūros nereikėjo mažinti.

Recepto šaltinis: Knyga - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012 m.

Šokoladinis varškės tortas

Šį tortą labai norėjau išbandyti Velykoms, bet kaip sakoma tu planuoji, o kartais kažkas vistiek sugriauna tavo planus. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, šis tortas vistiek "užkariavo" mano virtuvę ir žinoma kas be ko mūsų pilvukus. Idealus tortas sekmadienio popietei ir žinoma visiems, kurie nori pasveikinti savo mamas. Mano mažasis džiaugsmas šiandien padeklamavo eilėraštį, ech kaip buvo malonu girdėti, tokius sveikinimus. Kai pagalvoji, nei tortu, nei dovanų nereikia, užtenka ir gražių žodžių, bet tai tiesiog kaip bonusas šiai dienai, kad visi būtų laimingi ir pasisaldinę gyvenimą. Šis tortas tobulai kreminis ir šokoladinis. Labai švelnus, tiesiog tirpsta burnoje, primena lengvus kaip pūkelis putėsius, švelnų kremą, o kai kam priminė glotnius sūrelius, na kiek žmonių, tiek nuomonių, bet tortas tikrai vertas būti išbandytas, ypač jeigu mėgstate šokoladą. Visgi, visi ragavę šiam tortui davė vieną minusą - per plonas sausainių padas, reikia jo storesnio, nes sausainiai suteikia šiokį tokį traškumą, tiesiog papildo skonių visumą ir jie čia labai tinka, bet čia jau Jums spręsti ar ką keisite, ar ne :) 

180 g sviestinių sausainių su kakava
600 g kreminės varškės arba grietinėlės sūrio
250 g juodojo šokolado + 50 g papuošimui (jeigu tik norite)
50 g sviesto ir dar šiek tiek formai patepti
1 skardinės saldinto kondensuoto pieno
200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės
12 g želatinos (1 kupinas šaukštas)
100 ml vandens

Sausainius sutrupiname su grūstuve ar sudėję į maišelį ir gerai padaužę kočėlu. Išlydome sviestą ir supilame į sausainių trupinius, gerai išmaišome.
24 cm skersmens apvalią kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Sieneles patepame sviestu, kad vėliau būtų lengviau išimti tortą. Paruoštus sausainių trupinius suberiame į formą. Paskirstome tolygiai visoje formoje kiek paspausdami šaukštu ar ranka, kad būtų lygus pagrindas. Dedame formą į šaldytuvą ir jame palaikome, kol pasiruošime varskės kremą.
Į dubenėlį įpilame 100 ml šalto vandens, suberiame želatiną, pamaišome ir paliekame brinkti. Ištirpdome šokoladą: dubenį su jo gabaliukais įstatome į puodą su karštu vandeniu arba tirpiname mikrobangų krosnelėje.
Skystą šokoladą pilame į kreminę varškę ar grietinėlės sūrį ir išplakame plakikliu ar šluotele. Nesustodami plakti, supilame ir kondensuotą pieną. Išplakame iki tolygios masės.
Ant mažos ugnies pašildome želatiną, kol jos grūdeliai ištirps. Leidžiame šiek tiek atvėsti.
Kol želatina aušta, kitame dubenyje iki standumo išplakame grietinėlę.
Į varškės, kondensuoto pieno ir šokolado masę šaukštu įmaišome želatiną ir plaktą grietinėlę. Iš šaldytuvo ištraukiame torto pagrindą. Ant jo pilame paruoštą varškės kremą, išlyginame viršų ir dedame atgal į šaldytuvą bent kelioms valandoms, kad sutvirtėtų.
Prieš patiekdami papuošiame šokolado drožlėmis ar pašlakstome tirpdytu šokoladu.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Nors formą naudojau recepto rekomenduojamą, bet padas sausainių buvo tikrai per plonas. Ragavę visi šį tortą, tą irgi labai pabrėžė, mat visiems trūko sausainių. Todėl siūlyčiau didinti sausainių kiekį. 180 g sudaro vienas pakelis, naudojau Selga sausainius su šokoladu, drąsiai imkite du pakelius sausainių. Visgi, tai tik mano pasiūlymas, antrą kartą gamindama aš dėčiau tikrai daugiau sausainių. Jeigu bijote, kad bus per daug, dėkite papildomai 90 gramų, t.y. pusę pakelio. 
2. 50 gramų sviesto sausainiams buvo šiek tiek per mažai, ne visi sausainių trupiniai "sušlapo", tad papildomai įdėjau sviesto 20 gramų. Jeigu didinsite sausainių kiekį, nepamirškite ir sviesto padidinti kiekio. 
3. Naudojau kreminę varškę (President), specialiai paruoštą tortams ir pyragams, tačiau jeigu nenorite jos pirkti, galite įprastą varškę pertrinti, kad ji būtų kuo glotnesnė, visgi tokiems nekeptiems tortams norisi ypatingo švelnumo ir glotnumo. Tiek kreminę varškę, tiek kondensuotą pieną palaikiau kambario temperatūroje, kad būtų vienodos temperatūros.
4. 1 skardinė kondensuoto pieno - 397 gramai.
5. Sausainius trupinau su smulkintuvu, tol kol jie pavirto trupiniais - labai panašu į maltus džiuvėsius.
6. Formą visą išklojau kepimo popieriumi, o ne tik dugną, šonų netepiau sviestu, puikiai popierius nusiėmė, kai tortas sustingo.
7. Šokoladą visada tirpdinu ant puodo su karštu vandeniu, tačiau šį kartą norėjau išbandyti tirpdymą ir mikrobanginėje, žinojau, kad tai rizikingas sprendimas, mat galima šokoladą labai greitai sudeginti, tačiau pasiskaitinėjusi, visgi nutariau išbandyti, pavyko puikiai. Tiesiog reikia ilgiausiai laikyti 30 sekundžių, ištraukti ir pamaišyti. Negalima ilgiau laikyti nei 30 sekundžių! Aš visgi nerizikavau ir laikiau kiekvieną kartą po 20 sekundžių. Nežinau ar dar kada taip bandysiu, bet kažką naujo buvo įdomu išbandyti. 
8. Želatinos tik neužvirkite, kai ją kaitinsite! Turi tik ištirpti ji.
9. Aš padariusi varškės kremą palikau jį šiek tiek ramybėje, nenorėjau pilti skysto kremo ant sausainių, kad jie labai nesušlaptų. Tad supyliau tik po 15 minučių, kai želatina pradėjo dirbti savo darbą kreme. 
10. Stingti palikau per naktį šaldytuve. Šis tortas nėra tinkamas ilgai stovėti ant stalo ypač vasarą, todėl patiekite tik prieš valgydami. Beje, dar vienas pastebėjimas jis buvo skanesnis po dviejų dienų praleistų šaldytuve, o ne kitą dieną, net nežinau kodėl. Puošti galite kaip norite, aš vienus gabaliukus apibarsčiau tarkuotu šokoladu, kitus lydytu, dar kitus lydytu šokoladu ir trupintais sausainiais, su keliom migdolų plokštelėm. Čia jau nuo Jūsų norų viskas priklauso.

Recepto šaltinis: Žurnalas. Beatos virtuvė. Pavasaris. 2015 m.

Makaronai su bazilikų ir brokolių padažu

Ir štai atėjo tos dienos, kai viskas aplinkui žaliuoja ir žydi. Vieni medžiai jau "pasidengė" žaluma, kiti dar nedrąsiai ruošia savo "drabužėlius". Pienės jau aukštai ir išdidžiai "pakėlė" galvas. Tiesiog tobulas laikas! Žalia spalva nuteikia pozityviai, o kur dar saulės šiluma, kai pagaliau nereikia jokių šiltų striukių, šalikų ar megztinių. Jeigu kur nors skubate, lekiate ar manote, kad tikrai neturite laiko, sustokite, giliai įkvėpkite ir pasižvalgykite aplinkui. Šiandien šį veiksmą ir aš atlikau, patikėkite veikia stebuklingai. Ne veltui užsienyje populiarios visokios šviesos terapijos, ypač šaltuoju metu laiku, nes žmones labai teigiamai veikia saulė, šiluma ir kaip minėjau žalia spalva aplink mus. Matyt man išsiilgusiai spalvų, jų reikia ir lėkštėje, todėl ir pasirinkau šį patiekalą, padažas šviesiai žalios spalvos, sodraus aromato, bazilikas labai didelį vaidmenį čia atlieka, jeigu jo nemėgstate tuomet gal reikėtų pakeisti jį kitomis prieskoninėmis žolelėmis: petražolėmis, krapais, o gal dar špinatų įmesite saują, tegul Jūsų lėkštėje 'karaliauja" vitaminai ir žalia spalva.

300 g makaronų
500 g brokolių
0,5 stiklinės smulkintų bazilikų
250 ml 10 proc. riebumo grietinėlės
1 skiltelė česnako
100 g tarkuoto parmezano
1,25 arbatinio šaukštelio druskos

Puode užvirkite vandenį, sudėkite žiedynais išskirstytus brokolius ir pavirkite 3-5 minutes. Brokolius nusunkite, truputį vandens palikite. Brokolius sutrinkite su smulkintais bazilikais. Supilkite grietinėlę, sudėkite grūstą česnaką ir tarkuotą parmezaną, įberkite druskos. Jeigu padažas per tirštas, įpilkite vandens, kuriame virė brokoliai. Patiekite su karštais virtais makaronais.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Makaronus galite naudoti kokius tik norite, aš pasirinkau spagečius.
2. Receptas nurodė pusės stiklinės bazilikų, bet stiklinė stiklinei nelygu, tad pasiėmiau tiesiog puodelį ir susmulkinau keletą šakelių bazilikų pamatavau, tai sudarė maždaug 20 gramų.
3. Pyliau 13 procentų grietinėlę. Esu išbandžiusi ir su 36 procentų grietinėle. Skanu ir taip, ir taip. Jeigu nenorite grietinėlės galite išbandyti su natūraliu jogurtu.
4. Druskos bėriau 0,5 šaukštelio. Pirmiausia įdėkite sūrį, tuomet tik berkite druską, nes galite per sūriai pasigaminti padažą.
5. Man nuo brokolių papildomo vandens neprireikė, tačiau jeigu norite skysto padažo galite pilti papildomai. 
6. Jeigu norite labiau jausti sūrį, galite susmulkinti tik brokolius ir bazilikus, o sūrį užtarkuoti ant viršaus. 

Recepto šaltinis: Knyga - Lengvi receptai II.

Citrinų ir apelsinų gėrimas

Balandis švaros ir įvairių talkų metas. Kada dažniausiai visi nusivalo langus? Balandį. Kada dažniausiai daromas pavasarinis garderobo patikrinimas ir spintose atliekamas daiktų rūšiavimas? Balandį. O po visų darbų būtinai reikia save apdovanoti! Visiškai nesvarbu ar tai bus gabalėlis skanaus ir puraus pyrago, ar gardi naminė pica, ar gaivus ir pavasariškos spalvos gėrimas. Kas gali būti paprasčiau ir greičiau, nei sumaišyti kelis produktus ir štai jau galima atsipūsti, ištiesti kojas ant sofutės ir lėtai gurkšnojant ilsėtis po sunkaus darbo. Tikra atgaiva ir kūnui, ir sielai - Naminis citrinų ir apelsinų limonadas. Be to, vargu ar daug žmonių, kurie mėgtų valgyti vieną citriną, o jeigu ir mėgsta, tai tikrai tą daro retokai, nors vaikystėje dažnai sukrimsdavau keletą riekelių šio geltonojo gėrio, bet vis įmerkdavau į cukrinės indelį, nes jeigu reikėtų man ją vieną suvalgyti, tai nenustotų po kūną lakstyti šiurpuliukai nuo rūgštumo. Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie citrinas valgo kaip riešutus ir Jiems nė motais jos rūgštumas. Taigi, jeigu Jūsų namuose dažnai galima rasti citrinų ir apelsinų, ir esate gaivių gėrimų mėgėja (-as) pirmyn! Recepto proporcijas nesunkiai galite keisti, vandens pilti daugiau, sulčių išspausti papildomai ir turėsite gėrimą kelioms dienoms, tai patikėkite daug naudingiau ir skaniau, nei pirktiniai limonadai. Jeigu norite saldesnio varianto, galite cukraus kiekį padidinti, ar sumažinti citrinų sulčių kiekį, nes pagal originalų receptą gaminant tikrai jaučiasi maloni rūgštelė, šiek tiek eksperimentavau šiuo klausimu, mano pastebėjimai kaip visada po receptu. 

1 litras vandens
100 g cukraus
200 ml citrinų sulčių
100 ml apelsinų sulčių

Nedideliame puode užvirinkite vandenį, suberkite cukrų ir virkite ant silpnos ugnies, tol kol jis ištirps. Atvėsinkite.
Į indą, kuriame darysite gėrimą, supilkite per tankų sietelį perkoštas citrinų ir apelsinų sultis, paruoštą sirupą ir išmaišykite.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Verdančiame vandenyje cukrus labai greitai ištirpsta, todėl kai jis užvirs galite išjungti ugnį ir įbėrus cukrų išmaišyti. Galite šį cukraus užpilą pasigaminti iš vakaro, tuomet jis šaldytuve puikiai bus atvėsęs.
2. Man 200 ml citrinų sulčių išgauti prireikė 3 citrinų, bet jos nebuvo itin didelės, tad labai priklauso nuo jų dydžio ir žinoma sultingumo. 100 ml apelsinų sulčių išspaudžiau iš 2 apelsinų, bet tai irgi priklauso nuo jų dydžio ir sultingumo, nes kartais apelsinai būna sausoki. Aš spaudžiau su sulčiaspaude, bet galite naudotis ir rankine sulčiaspaude citrusiniams vaisiams.
3. Antras punktas, tai pagal originalų receptą gamintas gėrimas, o dabar šiek tiek apie eksperimentus, keičiau šiek tiek proporcijas citrusinių vaisių sulčių. Bandžiau 100 ml citrinų - 100 ml apelsinų, citrinos jaučiasi vis dar tik jau sušvelnėja skonis. 100 ml citrinų - 150 ml apelsinų, citrina praktiškai jau lieka antrame plane, apelsinas jaučiasi intensyviau. 200 ml citrinų - 100 ml apelsinų ir 150 g cukraus, šiek tiek saldžiau, bet citrina jaučiasi taip pat kaip originaliame variante. Taigi išvada tokia, kad galite keisti proporcijas ir kiekvieną kartą gausite vis šiek tiek kitokį skonį, tačiau man asmeniškai skaniausia buvo, kai cukraus papildomai buvo įdėta, mat saldžiau ir labiau primena limonadą, o Jūs taip pat išbandykite įvairius variantus ir atraskite, kuris Jums skaniausias. Galbūt pasirinksite vietoj citrinų su greipfrutais išbandyti, šio varianto dar nebandžiau, bet tikrai išbandysiu ir galėsiu papildyti savo pastebėjimus.
4. Perkošti šiuos vaisius reikia, todėl kad šis gėrimas kaip limonadas, o limonade kaip žinoma drožlių nėra, tačiau jeigu tik norite galite palikti jas.
5. Dar vienas pastebėjimas toks, kad jeigu ilgai paliekate stovėti šį gėrimą prieš pilstydami į taurės ar stiklines išmaišykite, mat sultys nusėda dugne.
6. Vasarą į šį gėrimą - limonadą galite pridėti ledukų, bus dar gaiviau. 
7. Stiklines puošiau cukrumi - visiškai nesudėtingas procesas, tiesiog prieš pildami gėrimą į taures, jų viršų įmerkite į aliejų, o tuomet į cukrų. Galbūt yra ir kitų būdų, taip cukrų "priklijuoti" prie stiklinės, bet aš dar jų neatradau :)

Recepto šaltinis: Žurnalas - Lengvi patiekalai, 2014 m. 05 mėn.

Šokoladiniai keksiukai

Įdomu ar daug šiandien žmonių stebėjo saulės užtemimą visoje planetoje? Hmmm... Turbūt retas, kuris kasdien pakelia akis į dangų, o štai šiandien tiek akių buvo nukreipta, kad stebėtų taip retai mus aplankantį reiškinį. Galbūt visi bent keletui minučių pamiršo savo darbus ir pareigas, ir stebėjo kaip mūsų mylima saulutė "prigęsta", sekantis toks įvykis bus tik 2026 metais. Mano vaikas šį reiškinį stebėjo pirmą kartą ir jam taip buvo įdomu Kas? Kaip? Kodėl? Ar mes nesušalsim? :) Įdomi diena, o juk dar ir penktadienis, tad pats laikas save palepinti! Ir tikrai niekas nesuabejos, kad šokoladas tikrai tinkamas desertas, o jeigu dar ir šokoladiniai keksiukai! Nerealu! Keksiukai purūs. Ypatingai sodraus skonio. O jeigu Jums dar neužtenka ir norisi dar "stipresnio" skonio apliekite juos tirpintu šokoladu, arba apibarstykite kakava, atrodys labai efektingai. Mano viena draugė pasakė: " Jie man primena triufelius, labai jau panašūs". Įsižiūrėjusi supratau, kad tai tikra tiesa. Ir pirma mintis, kuri sukirbėjo galvoje: "Tai, kad jiems brendis labai tiktų, pavyzdžiui slyvos išmirkytos jame". Tik tada jau žinoma vaikams ant stalo nereikėtų nešti, o kur pasislėpus suvalgyti prie kavos :) 

100 g miltų
100 g rupaus malimo miltų
25 g kakavos miltelių
1 arbatinis šaukštelis sodos
100 g cukraus
100 g rudojo cukraus
125 ml pieno
125 ml natūralaus jogurto
1 didelis kiaušinis
10 g sviesto
1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
100 g šokolado gabaliukų

Į dubenį persijoti miltus, kakavą ir sodą, suberti cukrų ir rudąjį cukrų, gerai išmaišyti. Kitame dubenyje išplakti pieną, jogurtą, kiaušinį, tirpintą sviestą ir vanilės ekstraktą. Sausų ingredientų viduryje padaryti duobutę, supilti skystų produktų plakinį ir viską atsargiai išmaišyti. Nepermaišyti. Galiausiai atsargiai įmaišyti šokolado gabaliukus. Į keksiukams skirtą skardą sudėti popierines formeles. Tešlą supilstyti į keksiukų formeles ir kepti iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje 20 minučių. Ataušinti ant grotelių.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Miltus naudojau kvietinius. Siūlyčiau persijoti iš pradžių paprastus miltus, po to rupaus malimo, nes nuo jų lieka sėlenos, jas suberkite į tešlą. Tikrai neįprastai įdomūs keksiukai dėl rupaus malimo miltų. Jeigu jų neturite ar nenorite tiesiog dėti į tešlą, galite pakeisti juos paprastais miltais.
2. Kakavos milteliai, tai tie be jokių skonių ar priedų.
3. Vietoj sodos aš naudojau 1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių.
4. Tiek pieną, tiek kiaušinį, tiek natūralų jogurtą, tiek tirpintą sviestą plakiau kambario temperatūros, o ne iš šaldytuvo tik išėmusi.
5. Vietoj vanilės ekstrakto įbėriau 0,5 arbatinio šaukštelio maltos vanilės miltelių, juos bėriau į sausų produktų dubenį. Galite berti ir vanilinį cukrų.
6. Šokolado gabaliukus, pasigaminau supjausčiusi šokoladą gabaliukais. Plytelę sulaužome kvadratėliais, o po to tuos mažuosius kvadratėlius, dar su peiliu padaliname į 4 dalis. Naudojau juodąjį šokoladą.
7. Nepermaišyti, tai reiškia, kad atsargiai tešlą maišome tol kol nelieka sausų miltų, nesistengiame, kad ji būtų vientisa. Jeigu labai smarkiai maišysite, keksiukai nebus purūs.
8. Tešlą supilsčiau į formeles su šaukštu. Užpildyti reikia ne daugiau kaip 3/4 formelės. Ar keksiukai tikrai iškepę galite patikrinti įsmeigę medinį pagaliuką, jeigu jis bus sausas vadinasi iškepė. Tik pastebėjimas dar būtų toks, kad viduje šokolado gabaliukai bus ištirpę ir jeigu pagaliukas bus šokoladinis, tai dar nereiškia, kad neiškepė pats keksiukas, jeigu turite dvejonių pabandykite į kitą keksiuką įbesti, kad tikrai įsitinkitumėte, nes perkepti keksiukai tikrai nėra pats skaniausias desertas. Naudojau orkaitės funkciją apatinis + viršutinis kaitinimas. Keksiukai kepė viduriniame orkaitės aukšte.
9. Keksiukų man gavosi 12.

Recepto šaltinis: Šokoladiniai keksiukai

Šaltiena

Na šiom dienom ir plieskia saulė, namai persismelkia jos šiluma, ir kai diena jau žymiai pailgėjo, širdyje taip džiugu, kad net nemoku apsakyti kaip... Dabar beliko sulaukti tik kol visi medžiai "apsirengs" savais žaliais drabužėliais, o žolė bus pakankamai "minkšta" vaikščioti basomis. Žalia gamta yra JĖGA! Dar šiek tiek reikės palūkėti ir Velykos pasibels į namų duris, galėsime dažyti kiaušinius ir pilnais žandais kramsnoti juos, kai sužaisime margučių mūšį, kuris kurį numuš, tas ir Jūsų bus! :) Per Velykas labai populiaru gaminti šaltieną, tad aš užbėgsiu kiek įvykiams už akių ir pristatysiu savo pirmąjį bandymą čia, juk reikia praktikos įgyti, kad per šventes nebūtų jokių siurprizų. Taigi, prisipažinimas įvykdytas, šį patiekalą gaminu pirmą kartą savo gyvenime. Kodėl? Ogi, todėl, kad maniau, jog man jis nepasiseks. Taip mačiau kaip gamina mama, bet niekada nesigilinau į patį procesą, todėl tai atrodė neįveikiama misija. Tačiau nusprendžiau, kad reikia pagaliau ryžtis tam ir išbandyti, nepavyks - tai nepavyks pagalvojau sau! Išsiklausinėjusi pažįstamų ir artimų žmonių patarimus, kaip kas gamina ją, apsipirkau ir pagaminau. Sakau Jums, tai tikrai nėra sudėtinga kaip atrodo. Taip procesas pakankamai ilgas! Bet tikrai manau, verta išbandyti, verta įdėti pastangų ir mėgautis savos gamybos šaltiena. Taigi, iš savo sąrašo ką būtinai turiu pagaminti dabar galiu drąsiai išbraukti šį įrašą, o jis patikėkite ilgas, nes dar daug norisi pagaminti, ko nedariau, o iš tikrųjų šiek tiek baiminuosi gaminti, nes manau, kad nesigaus. Jeigu ir Jums taip, šiandien pat susidarykite sąrašą 10 kepinių ar patiekalų, kurių nedrįstate padaryti ir bent 1 įvykdykite dar šią savaitę! Ir jeigu Jums pasiseks galėsite didžiuotis savimi, o jeigu ne galėsite didžiuotis, kad pabandėte ir BŪTINAI vėl bandykite, tol kol gausis Jus tenkinantis rezultatas. Niekas negimė mokėdamas, bet visko galima išmokti, jeigu tik yra noro! Su Naujais iššūkiais Jus visus ir kiekvieną atskirai! Geriau vieną kartą pabandyti, nei dešimtą kartą galvoti ar pavyks?

1 kg kiaulienos karkos
3 kiaulės kojos
2 ketvirčiai vištos
3 laurų lapai
2 morkos
4 žirneliai juodųjų pipirų
4 žirneliai kvapiųjų juodųjų pipirų
Druskos pagal skonį

Kiaulės kojas ir karką kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu. Sudėkite į didelį puodą ir užpilkite vandeniu. Jo pilkite tiek, kad būtų visa mėsa apsemta. Užvirus nugriebkite susidariusias putas. Stebėkite verdančią mėsą, kad putos nevirstų per kraštus. Sudėkite prieskonius. Virkite 1,5 valandos ant mažos ugnies. Tuomet sudėkite vištos ketvirčius ir morkas. Vėl virkite 1,5 valandos. Mėsa turi tiesiog kristi nuo kaulų. Kai mėsa jau puikiai išvirusi, išimkite iš puodo ir ataušinkite tiek, kad galėtumėte ją supjaustyti ir pašalinti visus kaulus bei kremzles. Kaulų ir kremzlių jau nereikės, galite išmesti. Vandenį perkoškite. Supjaustytą mėsą sudėkite atgal į perkoštą vandenį ir pavirkite 20 minučių ant silpnos ugnies. Kol mėsa verda, supjaustykite morkas. Pjaustykite kubeliais arba griežinėliais. Po 20 minučių nuėmę puodą nuo ugnies suberkite pjaustytas morkas ir išmaišę visą puodo turinį supilstykite į indelius. Palikite šiek tiek ataušti ir sudėkite į šaldytuvą.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Pasiklausinėjusi kas kaip gamina šaltieną, galiu teigti, kad visi deda skirtingus produktus, vieni deda jautienos, kiti kiaulienos, treti vištienos, bet čia tik kad būtų daugiau mėsos, mat iš kojų ar ausyčių mėsos nebus tikrai daug. Žinoma karkoje mėsos yra, bet ir jos gali neužtekti, jeigu norite daugiau mėsos, todėl ir dėjau vištienos, o Jūs galite pasirinkti ką norite dėti, tačiau kiaulės kojų būtinai reikia, nes iš jų išsiskiria želatina, kuri ir sustingdo visą masę.
2. Morkų taip pat galite dėti kiek norite. Galite ir iš viso jų nedėti, bet man gražiau šaltiena atrodo su morkomis, ne tokia niūri. Morkas nebūtinai reikia berti į išvirusią masę, galite kai jos išvirs ir atauš tiesiog supjaustyti ir suberti į indelius ir tuomet užpilti puodo turinį ir kai sustingus indelį apversite Jūsų lėkštėje šaltiena atrodys gražiau.
3. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, vanduo neturi smarkiai kunkuliuoti. Aš viriau uždengusi puodą su dangčiu, kad kuo mažiau nugaruotų vandens. Jeigu nenorite, kad sustingus šaltienai būtų ir drebučių tuomet galite virti atidengę dangtį, nugaruos šiek tiek vandens.
4. Šaltienos virimo laiką man visi žmonės nurodė skirtingą, vieni sakė 2 valandas, kiti 3. Aš pasirinkau virimo laiką - 3 valandos. Esmė yra tokia, kad mėsa turi būti tokia minkšta, kad pati norėtų atsiskirti nuo kaulo, o ne ją dar reikėtų pjaustyti nuo kaulų. 
5. Vandenį, kuriame virė mėsa perkoškite labai atsargiai, nes jis karštas, galite naudotis sieteliu ar koštuvu, ar drobe, svarbu, kad tarpeliai būtų kuo mažesni, nes turi jame likti visi prieskoniai ir nuo kiaulės kojų verdant atsiskyrusios kremzlės ar kaulai.
6. Patiekiau su bulvėmis (bulvės buvo supjaustytos skiltelėmis, užbarstytos stambia druska, pipirais, apšlakstytos aliejumi ir iškeptos orkaitėje) ir krienais. Kokia gi šaltiena be krienų? Mano krienai buvo pirkti turguje, tai ūkininkas juos dar paskanino spanguolėmis, nerealiai tinka. Nuo šiol tik su tokiais krienais ir valgysiu šaltieną.

Makaronai su sūrio ir pomidorų padažu

Kasdien saulė šviečia vis ryškiau ir šildo vis labiau. Vis dažniau ir ilgiau norėsis laiką leisti parkuose, miškuose, kiemuose ar daržuose... Tačiau, kad ir kaip smagu pramogauti valgyti vistiek juk reikia :) Šis patiekalas tinkamas visiems metų laikams. Sudėtines dalis galite keisti, jeigu nevalgote kiaulienos keiskite vištiena, o jeigu iš viso netoleruojate mėsos, galite jos ir atsisakyti arba pridėti papildomai daržovių: paprikų, cukinijų. Daržovių juk niekada nebus per daug! Beje, ar Jums nebūna taip, kad džiaugiatės atsiradus tam tikroms daržovėms ar vaisiams? Man būna! Džiaugiuosi, kai atsiranda lietuviški pomidorai, džiaugiuosi, kai atsiranda braškės, džiaugiuosi, kai atsiranda baravykai, o šiuo metu man begalinis džiaugsmas širdutėje suvirpa, mat turguje jau galima rasti ir svogūnų laiškų, mmm kaip aš jų pasiilgus buvau. Šiuo metu man tikra apsėdimo manija yra visur ir su viskuo juos derinti ir valgyti valgyti, kol tikrai tam kartui bus jau gana. Tad tikriausiai jau supratote, kad ir prie šių makaronų derinau svogūnų laiškų mišrainę su grietine. Puikus patiekalas - puikiai vakarienei ar pietums! 

400 g vamzdelių formos makaronų
200 g kiaulienos
1 svogūnas
2 skiltelės česnako
2 šaukštai sviesto
1 skardinė (400 g) konservuotų trintų pomidorų (arba 500 g šviežių)
2 mažos aitriųjų paprikų ankštys
200 g fermentinio sūrio
Šviežių petražolių
Druskos pagal skonį
Juodųjų pipirų pagal skonį

Mėsą supjaustykite šiaudeliais. Nulupkite ir supjaustykite svogūną ir česnakų skilteles. Sūdytame vandenyje 5 minutes pavirkite makaronus, nusunkite. Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir pakepinkite mėsą. Sudėkite svogūnus, česnaką, o po kurio laiko konservuotus pomidorus, pusiau perpjautas bei išvalytas aitriųjų paprikų ankštis. Išmaišykite, pagardinkite druska, pipirais ir 10 minučių troškinkite ant silpnos ugnies. Ant pavirusių makaronų supilkite padažą ir gerai išmaišykite. Troškinkite, kol makaronai bus minkšti. Susmulkinkite petražoles ir su tarkuotu sūriu sudėkite į puodą, išmaišykite.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Makaronus galite pasirinkti ir kitokios formos. 
2. Dėjau 500 gramų kiaulienos nugarinės. Gaminau šį patiekalą ne kartą, tad 200 gramų mėsos man tikrai per mažai atrodė. Galite naudoti ir sprandinę, bet man nugarinė tiesiog labiau čia tinka.
3. Jeigu nemėgstate aštriai, galite nedėti aitriųjų paprikų. Aš mėgstu švelnesnius patiekalus, tad padidinau česnako kiekį iki 4 skiltelių ir įpjausčiau tik pusę aitriosios paprikos. 
4. Vasarą, kai jau būna skanūs pomidorai galite konservuotus keisti į šviežius, tuomet reikės 500 gramų. Juos panardinkite į verdantį vandenį, nulupkite odeles ir supjaustykite. 
5. Petražoles galite keisti ir krapais. Šių prieskoninių daržovių negailėkite.
6. Keptuvėje mėsą pakepinau tol kol nebebuvo ji raudona, sudėjusi svogūnus ir česnakus pakepinau 2 minutes, tuomet sudėjau pomidorus ir kepinau kaip receptas liepia 10 minučių. Supylus padažą ant makaronų įpyliau 50 ml vandens, nes šiek tiek trūko drėgmės baigti virti makaronams. Tuomet dar pagardinau viską 3 šaukštais pomidorų pastos. 
7. Sūrį ir petražoles dėkite jau nukėlę puodą nuo ugnies. Galite sūrį užbarstyti ir prieš patiekdami valgyti. 
8. Receptas nurodo, kad patiekalo užteks 4-6 asmenims.

Recepto šaltinis: Knyga - Lengvi receptai II.

Tortas "Juodasis princas"

Nepatikėsite, bet tikrai savaitę rinkausi tortą savo gimtadieniui. Sudėtingi tortai man dar neįveikiami, nekepto nenorėjau, šį kartą ir su visokiom uogom ar varškę nedomino...norėjau sodraus kvapo,"šlapio" ir elegantiškai klasikinio skonio. Pervertusi kelias knygas, pluoštą žurnalų iškarpų ir peržiūrėjusi įvairių žmonių tinklaraščius susidariau sąrašą. Kasdien ryte prie kavos ar arbatos puodelio peržiūrėjusi išbraukdavau man vis kažkuom neįtinkantį tortą. Žinoma nėra "blogų" ar neskanių tortų, tiesiog ieškojau kažko man labiausiai "limpančio" prie širdies. Visada geriausia klausyti širdies balso ir tikėtis, kad ji pakuždės tinkamiausią variantą. Sąrašas su lig kiekviena diena trumpėjo ir trumpėjo, o iki gimtadienio dienų skaičius vis "tirpo ir tirpo", kaip tirpsta pavasarį sniegas po ilgos ir niūrios žiemos. Ir išaušus dienai, kai jau reikėjo kepti biskvitą sąraše liko tik VIENAS tortas, tas vienintelis - "Juodasis Princas". Neapsirikau: biskvito kvapas sodrus, tortas "šlapias", o vien jo pavadinimas "kvepia" klasika. Neapsirikite skaitydami recepto sudėtį, riebumo visiškai nesijaučia tol kol jis šaltas ir ant stalo būna patiektas tiesiai iš šaldytuvo, riebumą jausti galite tik tada, jeigu jį kurį laiką palaikysite kambario temperatūroje. Šaltis pats geriausias draugas šio torto, kremas būna tvirtas tvirtas. 

Tešlai:

4 kiaušiniai
400 g cukraus
270 g miltų
60 g kakavos
2 arbatiniai šaukšteliai sodos (2 arbatiniai šaukšteliai acto sodai "nugesinti")
400 g grietinės
75 gramai riešutų

Kremui:

300 g sviesto
600 g virto kondensuoto pieno arba Rududų
125 ml stiprios juodos kavos

Kiaušinius gerai išplakti su cukrumi, kol cukrus ištirps, o kiaušinių masė padidės. Atskirame inde sumaišyti grietinę ir kakavą. Riešutus susmulkinti. Grietinės masę supilti į išplaktus kiaušinius, suberti miltus, supilti sodą "užgesintą" su actu, suberti smulkintus riešutus. Viską gerai išmaišyti. Gautą tešlą padalinti į dvi lygias dalis. 26 cm skersmens formą iškloti kepimo popieriumi ir ištepti riebalais. Supilti vieną dalį į kepimo formą ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje 10 minučių. Tą patį padaryti ir su antra dalimi tešlos. Patikrinti ar iškepęs biskvitas galite su mediniu pagaliuku, jeigu jį ištraukus jis bus švarus, galite traukti iš orkaitės, nes jau iškepė. Iškeptus biskvitus perpjauti į 2 dalis, kad turėtume 4 biskvito lakštus.
Kremui išplakti kambario temperatūros sviestą su kambario temperatūros "Rududu". Lėtai įplakti paruoštą ir perkoštą stiprią juodą kavą. Atvėsusius biskvito lakštus pertepti paruoštu kremu, naudojant torto formos bortelius. Prieš tepdami kremu, sulaistykite juos cukraus ir vandens sirupu. Dėti tortą į šaldytuvą kelioms valandoms arba nakčiai. Kai tortas sustings nuimkite bortelius ir puoškite pagal savo norus.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Kiaušinius plakiau su cukrumi tol, kol masė padidėjo ir tapo praktiškai baltos spalvos, tokia puri. Cukraus šiek tiek kristalėlių dar buvo likę. Neplakite pačiu didžiausiu greičiu, nes masė gali labai taškytis, geriau rinktis aukso viduriuką, nei per lėtai, nei per greitai. 
2. Grietinę naudojau 30 procentų riebumo.
3. Kakavą bėriau be jokių skonių ir be jokio cukraus, įprasta juoda kakava.
4. Šį kartą riešutus pasirinkau žemės. Juos pakepinau ant keptuvės, nulupau luobeles ir sukapojau peiliu.
5. Miltus prieš berdama į masę persijojau.
6. Vietoj sodos pasirinkau kepimo miltelius, matyt savotiškas įsitikinimas, kad soda jausis, todėl jeigu galiu rinktis renkuosi kepimo miltelius. Bėriau 2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių.
7. Kai viską subersite į kiaušinių masę, stenkitės kitas sudėtines dalis įmaišyti atsargiai ir lėtai. Aš riešutus subėriau pačioje pabaigoje, kai visi kiti priedai jau buvo įmaišyti.
8. Gautos masės nedalinau į dvi dalis, ją supyliau iš karto visą į kepimo formą ir kepiau 1 valandą, kol medinis pagaliukas buvo švarus. Tikėjausi, kad iškeps per 40 minučių, bet taip nebuvo prireikė visos valandos. Beje, 40 minučių kol kepė nei karto neatidarinėjau orkaitės, tik po to kas 10 minučių tikrinau su pagaliuku ar jau iškepė.
9. Formą išklojau kepimo popieriumi, tačiau jokiais riebalais jos netepiau. 
10. Kai biskvitas iškepė palikau pilnai atvėsti jį, tik tada pjausčiau, nerekomenduočiau jo pjaustyti neatvėsusio. Man pasirodė, kad 4 lakštai bus per ploni, todėl perpjoviau tik į 3 dalis ir dar viršaus "kepurėlę" nupjoviau, ją padžiovinau orkaitėje ir susmulkinau smulkintuvu į trupinius. Juos naudojau torto šonams papuošti.
11. Naudokite sviestą, o ne kokius mišinius riebalų, nes kremas gali netinkamai sustingti.
12. Aš naudojau Rududų, nes taip man patogiau, bet jeigu norite galite patys išsivirti iš saldinto sutirštinto pieno.
13. Stipriai kavai paruošti naudojau 3 arbatinius šaukštelius kavos ir 250 ml virinto vandens. Kai atvėso iki kambario temperatūros perkošiau ir nupyliau 125 ml kiek reikėjo kremui. Man čia jau labai stipri kava, žinoma kitam galbūt ir 5 šaukšteliai būtų per mažai, todėl vadovaukitės savo požiūriu, kas yra Jums stipri kava. Pagamintos kavos nesaldinau. Kavą kremui naudokite irgi kambario temperatūros! Jokiu būdu nepilkite jos karštos į masę.
14. Iš pradžių išplakiau vieną sviestą, tuomet po didelį šaukštą dėdavau Rududų ir vis įplakdavau su mikseriu, ir vėl dėdavau Rududų ir taip kol visą sudėjau, taip daug patogiau nei iš karto sudėjus visą masę. Kai jau Rududų su sviestu buvo tolygi masė, po truputį supyliau kavą vis išplakdama.
15. Biskvito lakštus nelaisčiau jokiu sirupu, nes man jie buvo labai "šlapi" ir tikrai neatrodė, kad tortas galėtų būti "sausas". O jeigu norėsite pasiruošti sirupo visgi, tuomet vandenį saldinkite cukrumi tiek kiek Jums norėsis saldumo. Ir tiesiog Juos pašlakstykite, tik nepersistenkite.
16. Tortui skirtų bortelių neturiu, tad naudojau išardomą formą tą pačia, kurioje kepiau biskvitą. Išklojau jos dugną kepimo popieriumi. Dėjau vieną biskvito lakštą į dugną, ištepiau kremu, vėl biskvitas ir vėl kremas, vėl biskvitas ir kremas. Šiek tiek kremo pasilikau torto šonams, kai jau bus jis sustingęs ir bus galima išimti iš formos. 
17. Tortą palikau šaldytuve nakčiai. Likusį kremą irgi. Ryte išėmusi iš formos tortą, ištepiau šonus likusiu kremu. Kremas buvo sviesto konsistencijos, tad su juo šonus tepti buvo pats tas, jeigu šiek tiek palaikysite kambario temperatūroje bus dar lengviau. Tuomet šonus aplipdžiau trupiniais, kuriuos pasiruošiau iš anksto, o per vidurį torto pribėriau kepintų žemės riešutų. 

Recepto šaltinis: Juodasis Princas