Rūkytos vištienos ir persikų salotos

Gražūs gi orai visomis dienomis šiuo metu, tarsi užsakyti. Pats laikas pramogauti ir keliauti, arba nuveikti kažką tokio, kas ilgais rudens vakarais Jums po to praskaidrins nuotaiką ir lūpų kampučiai pakils kiek aukščiau - taip taip kalbu apie šypseną! :) Termometro stulpeliai vis aukštyn ir aukštyn, savaitgaliais jau ne taip tingiai keliamės iš lovos, nei vartytis joje norisi, kai už lango plieskia saulė visu gražumu, paukščiai čiulba savąsias giesmes ir zvimbia bitės. Medžius šiek tiek šiurena vėjas ir tiesiog girdi kaip bunda gamta iš po nakties miego. Kad tai girdėtum ir matytum turi atsikelti pakankamai anksti, kai dar žmonės neatsibunda, kai nepradeda jaukti su savo triukšmais visos tos gamtos simfonijos. Žiemą man anksti atsikelti yra iššūkis, bet vasara galiu keltis, jeigu reikia ir anksti, svarbu nelytų, nebūtų niūru ir saulė nedrąsiai ridentųsi iš už horizonto. Kartais atsibudus nuo ryto garsų tiesiog nebesiseka užmigti, vartaisi lovoje nuo vieno šono ant kito ir supranti, kad na viskas neužmigsi. Šiandien pabudau 5 ryto, ir kad ir kaip stengiausi užmigti - nepavyko. Skaičiavau net aveles, bet supratusi, kad tai tiesiog niekam tikusi mintis, pasirąžiau ir lipau iš lovos. Turbūt mažai žmonių, kurie savaitgaliais sumąstytų keltis taip anksti, bet yra kaip yra. Jeigu taip anksti atsikeliu ir duonai tešlą užmaišyti spėju, kuri pusryčiams jau pūpso ant stalo, bet šį kartą duonos minkymo proceso nebuvo, šį kartą pusryčiams salotos. Gaivios, lengvai pagaminamos, greitos, drįstu sakyti sočios (priklauso nuo to kaip mėgstate sočiai pavalgyti), sveikos, o persikai - tikra maža saulutės kopija, kuri taip šviečia už lango, netgi ir ankstyvą rytmetį. Kas yra geriau, nei dieną pradėti su skaniais pusryčiais ir dar kai jie tiesiog "šypsosi" Jums lėkštėje. Gražios ir nuotaikingos Jums dienos bei ateinančios savaitės...

1 rūkytos vištos šlaunelės
1 skardinė (420 g) konservuotų persikų
1 didelis obuolys
1 kininis kopūstas
50 g graikinių riešutų
200 g natūralaus jogurto
100 g majonezo
1 arbatinis šaukštelis druskos
1 arbatinis šaukštelis cukraus
Imbiero
Baltųjų pipirų

Iš vištienos išimkite kaulus ir ją susmulkinkite. Persikus supjaustykite kubeliais, o obuolį ir kininį kopūstą - juostelėmis. Visas supjaustytas sudedamąsias dalis sudėkite į dubenį. Paruoškite salotoms užpilą: majonezą sumaišykite su natūraliu jogurtu, įberkite druskos, cukraus, imbiero ir baltųjų pipirų ir vėl viską gerai išmaišykite. Paruoštą padažą užpilkite ant salotų. Graikinius riešutus šiek tiek pasmulkinkite ir užbarstykite ant salotų viršaus.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Receptas nurodo, kad salotų pakanka 4 asmenims. Iš tikro, tai labai priklauso nuo valgymo įpročių, bet salotų tikrai nemažai gaunasi, tad gali ir 5 asmenims užtekti.
2. 1 rūkytos vištos šlaunelės man pasirodė per mažai pagal visų kitų sudėtinių dalių kiekį, tad įdėjau 2 šlauneles.
3. Obuolį pjausčiau kubeliais, kad netamsėtų apšlaksčiau citrinų sultimis. Mano obuolys nebuvo labai didelis, tad įdėjau 2. 
4. 50 gramų graikinių riešutų susmulkinau, bet dar papildomai įbėriau nesmulkintų graikinių riešutų. Jie labai tinka šioms salotoms, tad negailėkite.
5. Druskos nedėjau iš viso, pakankamai sūrumo užteko nuo majonezo, bet ragaukite užpilą galbūt Jums druskos trūks.
6. Šias salotas gaminu ne pirmą kartą, kai gaminau pirmą kartą bėriau džiovinto imbiero 0,5 arbatinio šaukštelio, nes recepte nenurodyta kiek jo berti. Tačiau gamindama šias salotas kitus kartus jo nedėjau ir jeigu atvirai visiškai nepasigedau jo, netgi nemanau, kad jis čia iš viso reikalingas. Tad išbandykite ir su juo, ir be jo ir spręskite ar Jums jo reikia ar ne. Galite džiovintą keisti šviežiu imbieru.
7. Baltųjų pipirų dėkite pagal skonį, aš kelis baltųjų pipirų "žirnelius" sutrupinau ir apibarsčiau - daug daugiau aromato ir skonio, nei jau naudoti sumaltus iš pakelių. Beje, baltieji pipirai šioms salotoms labai tinka, tikrai siūlyčiau nekeisti jų juodaisiais pipirais.
8. Jeigu nemėgstate saldžių vaisių derinių su vištiena - šios salotos tikrai ne Jums, nes jos tikrai saldesnės nei įprastos salotos be vaisių!! Obuoliai - saldūs, persikai - saldūs.
9. Jeigu neturite persikų, keiskite ananasais, bet aš tikrai rekomenduoju su persikais išbandyti, jų tekstūra daug tinkamesnė šioms salotoms.
10. Salotas užpilu gardinkite tik prieš patiekdami ant stalo, ir siūlau juo tik apšlakstyti salotų paviršių, o ne supilti visą užpilą ir sumaišyti bendrame dubenyje. Kai gaminau pirmą kartą būtent tą ir buvau padariusi, tai buvo klaida!! Pasimokiau, daugiau taip nedarau :) Na, o Jums patarimas mokykitės iš mano klaidų ir taip nedarykite :)

Recepto šaltinis: Knyga - Lengvi receptai I.

Pomidorai su feta

Ir kas gi nemėgsta pomidorų su grietine?? Turbūt taip paruošti pomidorai yra patys populiariausi kiekvienoje šeimoje, na bent anksčiau, tai tikrai buvo, kai dar nebuvo interneto su tūkstančiais pasiūlymų kaip paruošti įvairius pomidorų patiekalus. Visi taip paruoštus pomidorus pilnais žandais dar vaikystėje valgė. Kartais dar be grietinės dėdavome rūgpienį, vien todėl, kad jis skystesnis ir kai susimaišydavo su pomidorų išskiriamomis sultimis, taip būdavo skanu su šaukštu kabinti tą "padažą", kuris būdavo sodraus pomidorų skonio, su šiek tiek druskos, bei juodaisiais pipiriukais. Kartais jeigu norėdavosi "stipriau" ir svogūnas nepamaišydavo. Garbės žodis taip paruoštus pomidorus galima valgyti ir valgyti. Manau pomidoras toks jau yra iš "prigimties", kad ir kur ji dėsi visur jis tiks: padažai, sriubos, salotos... Todėl vasarą gaminkit ir valgykit pomidorus į sveikatą. Šį kartą paruošiau užkandį - salotas su pomidorais ir feta. Tikrai ne pirmą kartą gaminu šį derinuką, bet tik dabar prisiruošiau nufotografuoti :) Kartais pagaminus, jau nelieka ką fotografuoti tuomet tenka laukti kito karto, o po to dar kito ir dar, bet šį kartą jau nusprendžiau gana, na kiek gi galima, galbūt kažkam iš Jūsų, tai bus naujas ir dar neragautas skonių atradimas, o galbūt ragautas ir pamirštas? Pomidorams feta suteikia pikantišką skonį, jos sūrumo gali daugeliui užtekti ir netgi nereikia papildomai sūdyti patiekalo. Prie šių salotų, visada patiekiu skrebučių ar prancūziško batono. Taigi, kas gali būti geriau lengvai vakarienei, kai nesinori prie puodų stovėti? Pomidorai + Feta + Skrebučiai = Skanus, Gardus ir Sveikas maistas!

5 pomidorai
100 g fetos
1 sauja šviežių krapų
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
1 šaukštas balzaminio acto
Druskos pagal skonį
Juodųjų pipirų pagal skonį

Pomidorus supjaustome griežinėliais ir išdėliojame lėkštėje. Fetą sutrupiname ir užberiame ant pomidorų. Krapus smulkiai supjaustome ir jais apibarstome pomidorus su feta. Viską pašlakstome aliejumi ir balzaminiu actu. Užbarstome juodųjų pipirų ir druskos (jeigu reikia).

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Aš ne visada pjaustau griežinėliais. Kartais pjaustau skiltelėmis, ar kubeliais. Labai priklauso nuo to su kuo žadate valgyti, ar vienus, ar su skrebučiais, ar norite patiekti kaip garnyrą prie kokio kito patiekalo. 
2. Fetą aš visada šioms salotoms trupinu, bet galima ją tiesiog kubeliais supjaustyti. Beje, 5 pomidorams aš ne 100 gramų dedu, o visą pakuotę nusipirktą, joje būna 150 gramų. 
3. Apšlakstydama salotas aš nei aliejaus, nei balzaminio acto nematuoju šaukštais, tiesiog lengvais judesiais apšlakstykite pomidorus, vienur bus daugiau užpilo, kitur mažiau. Jeigu neturiu po ranka balzaminio acto užtenka ir aliejaus.
4. Druskos į šias salotas neberiu, man užtenka nuo fetos sūrumo.
5. Juodieji pipirai labiausiai aromatingi, ką tik sugrūsti. Jeigu neturite grūstuvės irgi nėra bėda, juodųjų pipirų žirnelius aš dažniausiai padedu ant medinės lentutės ir su bet kokio puodo dugnu perbraukiu kelis kartus per juos stipriai spausdama - "sutraiškau", vieni grūdeliai būna stambesni, kiti smulkesni, bet toks pipiras sugrūstas "stipresnis" savo skoniu ir aromatu, nei smulkintas iš pakelių.
6. Patiekiau su skrebučiais.

Recepto šaltinis: Knyga - Beatos virtuvė, 2009 m. 

Grūdėtosios varškės ir obuolių blyneliai

Vasara atėjo ir prasidėjo... Braškių sezonas. Nors šie blyneliai ir be braškių, bet kiek esu juos kepusi visada patiekiu su uogomis ir visiškai nesvarbu kokiomis, kadangi dabar braškių sezonas, tai jos į mano lėkštę ir "keliauja" pirmiausia. Daug daug braškių :) Esu ne vieną, ir ne du kartus kepusi šiuos blynelius, jie nėra eiliniai blyneliai, jie arba patiks, arba ne. Svarbiausia turite mėgti grūdėtą varškę, nes ji šiame patiekale dominuoja, jeigu jos nemėgstate tuomet šis receptas ne Jums. Turbūt pastebėjote, kad kartais, kai kuriuose receptuose trūksta konkretumo, todėl pagaminusi visuomet pasižymiu, ką ir kaip gaminau, kas ir kaip man netiko. Kartais pagalvoju ir kodėl knygose, žurnaluose ar kitur rašydami žmonės patingi receptuose surašyti aiškiau, juk niekas jų neskubina, o jeigu rašo tik todėl, kad parašyti, tai nelabai ir naudinga, ypač tiems, kurie tik pradeda "draugauti" su virtuve. Kai tik pradėjau gaminti, supratau, kad teks patirti ir nusivylimų virtuvėje ne dėl mano įgūdžių stokos, o ir todėl, kad žmonės iš kurių tikėjausi išmokti paprasčiausiai nesuteiks išsamios informacijos, kuri padės man mokytis. Aš gerbiu visus žmones, kurie kuria ir stengiasi dėl kitų, ir galbūt jie rašydami tiesiog nepagalvoja, kad kažkam bus sudėtinga juos suprasti, todėl ir stengiuosi po visais receptais parašyti savo pastebėjimus, nusivylimus, nepasisekusius dalykus ir ką aš daryčiau kitaip jeigu gaminu pagal nurodytą receptą pirmą kartą, arba ką pakeičiu gamindama jau ne pirmą kartą. Jeigu esate įgudę virtuvės šefai, tikrai pastebėjimų Jums jokių neprireiks, bet man, viskas praverčia kas suteikia naujų žinių, todėl ne tik skaitantiems šiuos receptus rašau, bet ir sau, kad viskas būtų vienoje vietoje. Jeigu Jums perskaičius receptą kyla klausimų, vistiek pabandykite pagaminti pagal jį, man dažniausiai jau gaminant viskas pasidaro aišku savaime, o jeigu ne, tuomet kitam kartui turiu galimybę mokytis iš padarytų klaidų. Pas mane virtuvėje visada yra paprastas pieštukas ir lipnūs lapeliai, kai gaminu susirašau savo pastebėjimus, patikėkite antrą kartą darant receptą daug paprasčiau ir lengviau procesas gamybos vyksta, galbūt todėl mano knygų puslapiai pilni lipnių lapelių :) Šis receptas buvo ne išimtis, kai kažkada senai senai gaminau pirmą kartą, man tai visai nepriminė net blynų, o labiau keptus obuolius su šiek tiek tešlos, todėl dabar visuomet pasižymiu kas gi ne taip su tais receptais būna.
Nepamirškite šiandien pasveikinti tėvelių, nes Tėvo diena, iškepkite Jiems gardžių blynų ir palepinkite, jie tikrai to nusipelnė.

3 kiaušiniai
300 g grūdėtosios varškės
90 g miltų
3 vidutinio dydžio obuoliai
3 šaukštai cukraus
Žiupsnelis druskos
Cinamono
Sviesto arba aliejaus kepti

Išplakite kiaušinius ir sumaišykite su grūdėtąja varške. Įberkite miltų, druskos, cukraus, cinamono ir viską gerai išmaišykite. Į tešlą sudėkite nuluptus pjaustytus obuolius. Iš paruoštos tešlos iškepkite gražius rusvus blynelius.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Kiaušinius išplaku tik šiek tiek, kol trynys susimaišo tolygiai su baltymu ir atsiranda mažų burbuliukų.
2. Miltus naudoju įprastus kvietinius, bet juos persijoju. Nepatingėkite ir visuose kepiniuose juos persijokite, tiek pyragams, tiek ruošdami tešlą duonai, tiek ir blynams. 
3. Jeigu obuoliai labai saldūs galite cukraus berti mažiau, nes ne visi mėgsta saldžius blynus, aš mėgstu, todėl beriu kiek nurodyta. Cinamono beriu 0,5 arbatinio šaukštelio, jeigu mėgstate šį prieskonį galite berti ir daugiau, bet man jo aromato užtenka.
4. Obuolius pjaustau itin mažais kubeliais - turėkite omenyje, kad jie nepakeis savo formos!! Blyneliai kepa labai trumpai, todėl kokius sudėsite į tešlą tokius ir turėsite. Tarkuoti obuolių nerekomenduočiau, nes sutarkavus išsiskirs sultys (jeigu obuoliai sultingi) ir tešla bus skysta, tuomet reikėtų didinti miltų kiekį. Jeigu dėl kažkokių priežasčių manote, kad pavyzdžiui, Jūsų vaikai nevalgys blynų su obuoliais, tai keiskite juos kriaušėmis, galite ir vietoje jų dėti pjaustytas braškes ar tarkime mėlynes. Jeigu keisite rūgštesniais vaisiais arba uogomis, nepamirškite ir cukraus kiekį padidinti.
5. Ne visada prireikia 3 obuolių, nes kiekvienas savaip supranta vidutinio dydžio obuolys, tad aš kartais dedu 3 - jeigu jie būna mažesni už vidutinius, kartais 2. Daugiau negu 3 tikrai nereikia dėti. Jeigu turite didelį obuolį užteks ir 1. Kartą sudėjau 3 obuolius, nei didelius, nei mažus, tai buvo labiau panašu ne į blynus, o tiesiog keptus obuolius, mat tešlos buvo per mažai palyginus su obuoliais. Todėl geriau jau įdėkite šiek tiek mažiau obuolių, nei per daug.
6. Tešla būna tirštoka, 1 šaukštas = 1 blynelis. Nepamirškite gerai įkaitinti keptuvės, o kai jau kepsite blynelius sumažinkite ugnį.
7. Receptas nurodo, kad iš tešlos kiekio bus 20 blynelių. Na, tai priklauso nuo to, kiek tešlos Jūs naudosite vienam blyneliui iškepti. 
8. Patiekti galite ir su grietine, ir su uogienėmis. Kas Jums labiausiai patinka. Man skaniausi jie su šviežiomis uogomis, bananais ir natūraliu jogurtu. 

Recepto šaltinis: Knyga - Lengvi receptai I.

Vafliai su šokoladu ir riešutais

Šiandien paskutinė pavasario diena!!! Rytoj išskėstomis rankomis ir atviromis širdimis galime pasitikti vasarą. Pats žaliausias, gražiausias, mieliausias ir skaniausias metuose laikas. Skaniausias turiu omenyje, todėl, kad tiek gėrybių mums vasara siūlo, kad tik valgyti ir valgyti nenustojant reikia. Pradedant braškėmis, avietėmis, mėlynėmis, serbentais... oi kiek daug aš čia Jums galiu vardinti, tai gal ties tuo ir sustosiu, nes ne tik uogų apstu, bet ir vaisių, daržovių. Mėgaukitės kol galite visu tuo teikiamu vasaros "turtu", nes šiltasis sezonas toks trumpas. O aš paskutinei pavasario dienai paruošiau perteptus vaflius, žinoma, tai galbūt ir nėra vasariškas desertas, bet aš jau labai senai valgiau tokį desertą, tad vartydama knygas ir ieškodama naujo gardėsio, tiesiog negalėjau atsispirti pagundai jį pagaminti, o be to, kas gi nemėgsta vaflių?? Retas, kuris jų atsisakys. Dažniausiai vaflius, tiesiog pertepdavau Rududu ir tai būdavo pats skaniausias ir greičiausias skanėstas kokį tik galima sugalvoti apsilankius svečiams, tačiau toks būdas jau kiek pabodo ir norėjosi kažko naujo ir dar nebandyto. Kremo skonis labai primena Nutelą, tiesiog galima sakyti identiškas skonis, žinoma jeigu idealiai smulkiai iki miltų sumalėte riešutus, jeigu ne, tuomet kremas nebus toks jau tolygus. Nutelą turbūt visi mėgsta, ypač vaikai, todėl, šis desertas labai tinkamas vaikų šventėms. Beje, rytoj yra Tarptautinė vaikų gynimo diena, tad kodėl gi Jums nepradžiuginus savo mylimų vaikų (-o) tokiu paprastu, bet ne prastu desertu. Jeigu vaikų neturite nustebinkite sesę ar brolį, o gal kaimynų vaikus. Ryt mažųjų šventė, todėl manau kiekviena maža širdelė nusipelnė būti pradžiuginta ir visiškai nesvarbu kaip, svarbiausia, kad galėtume pamatyti jų veiduose plačias šypsenas.  

150 g lazdynų riešutų
200 g juodojo šokolado
200 g sviesto
397 g sutirštinto pieno (1 indelis)
6-7 vaflių lakštai

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių temperatūros. Riešutus beriame į skardą ir kepiname orkaitėje 7-8 minutes. Kokį kartą riešutus pamaišome, o kai pasklinda malonus riešutų kvapas, traukiame iš orkaitės, suberiame į dubenį ir paliekame atvėsti. Atvėsusiems nulupame luobeles (daugumai turėtų nusilupti). Sumalame riešutus virtuviniu kombainu iki rupių miltų.
Šokoladą sulaužome ir dedame į dubenį, o jį statome ant puodo su verdančiu vandeniu ir vis maišydami ištirpiname. Leidžiame šokoladui truputį atvėsti.
Sviestas turi būti kambario temperatūros. Imame elektrinį plaktuvą ir vidutiniu greičiu plakame sviestą, kol pabąla ir pasidaro purus. Tuomet po truputį pilame sutirštintą pieną ir toliau plakame, kol visą pieną ir sviestą suplakame į vientisą kremą. Atvėsusį šokoladą po truputį pilame į sviesto bei sutirštinto pieno kremą ir plakame, kol viskas susimaišo į vientisą masę.
Į kremą šaukštu įmaišome maltus lazdynų riešutus. Ant vaflio lakšto dedame 3-4 šaukštus kremo ir tolygiai užtepame. Ant kremo sluoksnio dedame sekantį lakštą ir taip sutepame visus lakštus. Kremo negailime, kad vafliai nebūtų sausi. Viršutinį vaflį paliekame be kremo. Tuomet uždedame lentelę, o ant jos, bet kokį sunkų daiktą, kad būtų vafliai paslėgti. Paliekame šaldytuve kelioms valandoms arba per naktį.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Riešutams kepinti parinkau funkciją apatinis + viršutinis kaitinimas. Riešutus stebėkite, nes jie greitai skrunda. Man užteko 5 minučių ir jau malonus aromatas pasklido po virtuvę. Pats paprasčiausias ir greičiausias būdas atvėsusiems riešutams nulupti luobeles, tai juos suberti ant rankšluosčio ir juo gerai patrinti riešutus. 
2. Jeigu neturite virtuvinio kombaino, tai malkite riešutus kavamale, ar bet kokiu kitu elektriniu smulkintuvu, kurie riešutus paverstų kuo smulkesniais. O jeigu iš viso neturite jokių elektrinių prietaisų, teks padirbėti su aštriu peiliu ir sukapoti kuo smulkiau juos. Skonis tikrai nenukentės, jeigu ir jausis riešutai labiau, tik kitokia konsistencija bus kremo.
3. Jeigu neturite noro tirpinti šokolado ant garų vonelės, galite ir mikrobanginėje, tačiau joje didesnė tikimybė sudeginti šokoladą. Todėl jeigu jau pasirinksite mikrobanginę, tai galima dubenį dėti tik 20-30 sekundžių ir po to gerai išmaišyti šokoladą, tuomet vėl dedame 20 sekundžių ir vėl išmaišome gerai ir taip kartojame, kol šokoladas ištirps. Visgi, siūlyčiau rinktis garų vonelę, bet čia jau kaip Jums patogiau.
4. Sutirštintą pieną palaikiau kambario temperatūroje, kad nebūtų temperatūros skirtumų tarp sviesto, šokolado ir sutirštinto pieno. Kai sudėtinės dalys būna vienodos temperatūros jas daug lengviau "sujungti" į vientisą kremą. 
5. Vaflius siūlyčiau palaikyti per naktį šaldytuve, kad kremas kuo geriau įsigertų į vaflius, jie nebus sausi. Man asmeniškai vafliai skaniausi tik iš šaldytuvo, o ne pastovėję kambario temperatūroje, mat labai tinka vėsus kremas jiems.
6. Vaflius rinkausi su gilesniais kvadratukais vienoje pusėje, nes man labiau jie patinka, mat kremo galima daugiau užtepti.
7. Vaflius puošiau lydytu juoduoju šokoladu ir riešutais.

Recepto šaltinis: Knyga - Metai Beatos virtuvėje, 2010 m.

Žolelių sviestas

Ir kas gali nemėgti sviesto??? Tikriausiai tokių žmonių mažai. Aišku yra žmonių, kurie jo atsisako ir neįtraukia į savo mitybos racioną, bet aš garantuoju tikrai esu ne iš tokių žmonių. Mėgau, mėgstu ir mėgsiu jį, ir patiekaluose drąsiai naudoju. Pamenu vaikystėje mėgdavau paprasčiausiai ant batono užsitepti sviesto ir jį apibarstydavau cukrumi, būdavo taip skanu. Nežinau, ar dar kas pasaulyje be manęs, taip darydavo, bet man labai toks "desertas" patikdavo. Kartą mama pagamino ir kiek kitokio sviesto, tik aišku, aš kaip eilinis vaikas susiraukusi žiūrėjau ir nelabai viliojo jis, pirmiausia atrodė "keistai" - Žalias! O, kai įsidrąsinau paragauti dar ir Aštrus! Tuomet, tai tikrai nebuvo mano mėgstamiausias užkandis, nes česnako, tai ji nepagailėdavo, tikras antigripinas būdavo. Jeigu, atvirai jau ir pamiršusi buvau apie tokį sviesto variantą, o prisiminiau, kuomet varčiau Beatos Pavasario žurnalą. Taigi, ilgai nedvejojau ir pagaminau šį žaliąjį skanėstą, cha cha šiek tiek juokinga, nes dabar, tai jį skanėstu vadinu, o kai vaikas buvau, tai perkreiptu veidu žiūrėjau ir po nosimi burbėjau, kad fui nevalgysiu :) Beatos receptu nesivadovavau (jos recepte dar reikia peletrūnų ir šalavijų, citrinos žievelės ir česnako nereikia) šį kartą gaminau labiau panašų į vaikystėje valgytą, tik su šiek tiek mažesniu kiekiu česnako. Jeigu, norite, kad jis būtų aitresnis dėkite daugiau česnako, tuomet tikrai jokios ligos nebus baisios. Nesvarbu ar už lango žiema, pavasaris ar vasara, šis sviestas tiks ištisus metus. Idealus užkandis ant naminės duonos riekės, idealiai tiks su prancūzišku batonu, tad tepkite kuo storiau ir gaminkite gardžius sumuštinius. 

100 g sviesto
20 g petražolių
20 g krapų
20 g svogūnų laiškų
20 g česnakinių laiškų
1 skiltelė česnako
Druskos pagal skonį

Sviestą palaikome kambario temperatūroje, kad būtų minkštas. Česnaką susmulkiname. Visas prieskonines žoleles susmulkiname. Į dubenį ar maisto kombainą sudedame žoleles, smulkintą česnaką, minkštą sviestą, įberiame žiupsnelį druskos ir viską gerai išmaišome. Paragaujame, jeigu trūksta druskos dar įdedame ir išmaišome vėl. Sviestą sudėkite į indelį ir dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Parašiau žoleles gramais, nes prieš smulkindama pasvėriau. Beje, parduotuvėse būna pakuotės žolelių panašiai pasvertos, tai gali šiek tiek padėti Jums orientuotis, kiek reikėtų dėti. Susmulkinus dar galima šaukštais matuoti, maždaug kupinas šaukštas. Galite žolelių kiekį ir didinti, tačiau siūlyčiau dėti visas žoleles proporcingai, t.y. kad visų kiekis būtų vienodas, jeigu kažkokios žolelės nemėgstate, nedėkite arba keiskite kitomis, pvz.: kalendromis, galite vietoj česnako čili pipiriuko įdėti, bazilikai irgi labai tinka. Eksperimentuokite.
2. Aš sviestą gaminau naudodamasi maisto smulkintuvu, taip paprasčiau ir tolygiau viskas pasiskirsto negu maišant ranka. Be to, ir procesas visas greitesnis. 
3. Jeigu nenorite sviesto dėti į indelį, galite į maistinę plėvelę įvynioti, tuomet bus patogiau pjaustyti, kai sustings.
4. Nuotraukoje pusryčių sumuštinukai: kvietinė duona, špinatų lapai, rūkyta vištiena, pomidoriukai, viskas apibarstyta pipiriukais.

Kvietinė duona

Mmmmm minkšta ir kvapni duonelė...Nieko nėra gėriau už pusryčius su namine duona. Taip senai kepiau duoną, kad buvau pasiilgusi viso to ilgo ir miltuoto proceso. Kai kam, galbūt atrodo juokingai, kaip galima pailsėti maišant, minkant, laukiant ir vėl minkant, ir vėl laukiant, ir po to kepant...Bet kas sakė, kad tai fizinis poilsis? Tiesa, pasakius neperku duonkepės vien todėl, kad duona nebūtų kepama ištisai, nenoriu viso šito proceso paversti nesibaigiančiu kasdieniniu Darbu, kaip duonos kepykloje, kur kepaliukai tiesiog "štampuojami" ir tai tampa nenutrūkstančiu ir nesibaigiančiu procesu, kuris vėl ir vėl kartojasi, ir po kurio laiko virsta nuobodžia kasdienybe. Aš duoną nesvarbu, tai balta, ar juoda kepu tuomet, kai jaučiu, kad man labai labai norisi dalyvauti ilgame procese, kuris tarsi meditacija suteikia gerų emocijų ir leidžia visiems smegenų užkampiams atsigauti ir pailsėti, nukreipti mintis ir sutelkti visą savo dėmesį į labai malonų užsiėmimą. Štai kodėl rankoms taip patinka "pasinerti" į tą klampią masę pilną miltų, įvairių priedų, tik su rankomis galima jausti, kad tešla jau ideali ir pasiruošusi "kilimui", be to, jau esu sakiusi, kad: "Tik tie, kurie dievina maistą gaminti, gamins duoną, ji atspindi tik geriausias emocijas ir gausis tik tuomet jeigu gaminat su meile". Na, o jau su kuo ją valgyti, tai rinkitės patys, ji ir prie sriubos tiks, ir sumuštiniams, galite pasikepti ir įtrinti česnaku, ar tiesiog užsitepti žolelių sviesto ir mėgautis nepakartojamu užkandžiu. Beje, valgant sumuštinius su namine duona, ilgiau jaučiasi sotumo jausmas, ko negalėčiau pasakyti apie pirktinę duoną. 

15 g šviežių mielių (arba 7 g pakelio džiovintų)
1 šaukšto medaus
200 g rupių viso grūdo kvietinių miltų
300 g kvietinių miltų
1 arbatinio šaukštelio druskos
1 šaukšto kmynų
1 šaukšto aguonų
2 šaukštų linų sėmenų
2 šaukštų aliejaus
300- 350 ml vandens
Žiupsnelio cukraus
1 kiaušinis (jeigu norėsite blizgaus paviršiaus)

Mieles sumaišyti su pora šaukštų vandens ir žiupsneliu cukraus, leiskite joms pradėti veikti.
Miltus persijokite. Sietelyje likusias sėlenas grąžinkite atgal į miltus, ten pat suberkite druską, aguonas, kmynus ir linų sėmenis.
Likusį vandenį sumaišykite su medumi, 1 šaukštu aliejaus ir po truputį pradėjusiomis burbuliuoti mielėmis.
Vandenį supilkite į miltų dubenį ir šaukštu viską išmaišykite. Viską suspauskite į vieną gumulą rankomis. Tešla turėtų būti lipni ir minkšta. Jei ji sausa ir paviršiuje matosi miltų, įpilkite dar šaukštą vandens. Tešla bus šlapia, tad leiskite jai pastovėti 15 minučių, kad sugertų visos sėklos drėgmę.
Po 15 minučių tešlą truputį pamaigykite, palankstykite dar dubenyje. Tešla nebus lengvai minkoma, tačiau reikia ne trumpiau nei 7 minutes minkyti, kad viskas tolygiai pasiskirstytų.
Paminkę tešlą, dėkite ją į aliejumi pateptą dubenį, uždenkite drobiniu rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje 1 valandą.
Po valandos tešla jau turėtų būti pakilusi, bet efektingo kilimo tikrai nebus.
Atsargiai išimkite tešlą iš dubens pasidėkite ant stalo. Jei labai limpa pasibarstykite rankas miltais arba pasitepkite aliejumi, miltų stenkitės nepadauginti.
Abiem rankomis, lyg glostydami nuo viršaus ir suspausdami apačioje, formuokite kepaliuką. Galite suformuoti ir du mažesnius kepaliukus.
Duoną dėkite į riebalais pateptą arba miltais pabarstytą skardą. Duoną su visa skarda įkiškite į didelį plastikinį maišelį, suvilgytą aliejumi, ir palikite kepaliuką šiltesnėje vietoje, kad dar kartą pakiltų apie 30-60 minučių.
Kai pamatysite, kad kepaliukas jau šiek tiek pakilo, nuimkite maišelį ir duoną pabarstykite miltais, o jeigu norite, kad paviršius būtų blizgus, patepkite kiaušinio plakiniu.
Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros.
Dėkite duoną į orkaitę ir kepkite 30 minučių. Jeigu po tiek laiko duona bus labai apskrudusi, sumažinkite kaitrą. Duona turėtų būti iškepusi per 45 minutes.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Naudojau 7 gramus džiovintų mielių.
2. Recepte matyt įsivėlė kažkokia klaida, mat druskos buvo nurodyta, kad reikia du kartus netgi, pirmą kartą nurodė, kad reikia 2 šaukštelių, o toliau dar kartą 1 šaukštelio. Nežinojau, kuris variantas tinkamas, tad įdėjau 1 arbatinį šaukštelį druskos, man užteko pilnai, nes vėliau ją valgėm su užtepu, tad buvo pats tas ir sūrumo netrūko, būtų buvę tikrai per daug 2 šaukštelių, o jau nekalbu apie 3.
3. Tešlai sunaudojau 350 ml vandens, tešla buvo "kaprizinga" sunkiai aš su ja "dirbau" pirmame etape, bet po pirmo pakilimo, kai išsitepiau rankas aliejumi viskas puikiai minkėsi, niekas nelipo prie rankų. Tikrai nerekomenduočiau dėti daugiau miltų, nebus duona puri ir minkšta, o juk nenorite, kad ji būtų kieta?
4. Pirmą kartą gamindama šią duoną barsčiau miltais, antrą kartą kepdama ištepiau kiaušinio plakiniu. Skonio atžvilgiu jokio skirtumo nėra. Todėl rinkitės tiesiog kokios išvaizdos duonos norite, ar su blizgiu paviršiumi, ar ne. 
5. Pirmą kartą kildinau 40 minučių, ilgiau nelaukiau, nes man ji labai pakilo, tokio kilimo net nesitikėjau, mat recepte buvo nurodyta, kad efektingo kilimo nebus, todėl likau tikrai nustebinta.
6. Kepimo skardą išklojau kepimo popieriumi. Suformavusi kepaliuką jį uždengiau maistine plėvele, į jokius maišelius nekišau. Vėl kildinau 40 minučių, nes ir vėl ji man iškilo greitai.
7. Kepiau apatinis + viršutinis kaitinimas. Vidurinis aukštas. Po 30 minučių duona jau buvo iškepusi ir tikrai paviršius nebuvo labai apskrudęs, todėl temperatūros nereikėjo mažinti.

Recepto šaltinis: Knyga - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012 m.

Šokoladinis varškės tortas

Šį tortą labai norėjau išbandyti Velykoms, bet kaip sakoma tu planuoji, o kartais kažkas vistiek sugriauna tavo planus. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, šis tortas vistiek "užkariavo" mano virtuvę ir žinoma kas be ko mūsų pilvukus. Idealus tortas sekmadienio popietei ir žinoma visiems, kurie nori pasveikinti savo mamas. Mano mažasis džiaugsmas šiandien padeklamavo eilėraštį, ech kaip buvo malonu girdėti, tokius sveikinimus. Kai pagalvoji, nei tortu, nei dovanų nereikia, užtenka ir gražių žodžių, bet tai tiesiog kaip bonusas šiai dienai, kad visi būtų laimingi ir pasisaldinę gyvenimą. Šis tortas tobulai kreminis ir šokoladinis. Labai švelnus, tiesiog tirpsta burnoje, primena lengvus kaip pūkelis putėsius, švelnų kremą, o kai kam priminė glotnius sūrelius, na kiek žmonių, tiek nuomonių, bet tortas tikrai vertas būti išbandytas, ypač jeigu mėgstate šokoladą. Visgi, visi ragavę šiam tortui davė vieną minusą - per plonas sausainių padas, reikia jo storesnio, nes sausainiai suteikia šiokį tokį traškumą, tiesiog papildo skonių visumą ir jie čia labai tinka, bet čia jau Jums spręsti ar ką keisite, ar ne :) 

180 g sviestinių sausainių su kakava
600 g kreminės varškės arba grietinėlės sūrio
250 g juodojo šokolado + 50 g papuošimui (jeigu tik norite)
50 g sviesto ir dar šiek tiek formai patepti
1 skardinės saldinto kondensuoto pieno
200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės
12 g želatinos (1 kupinas šaukštas)
100 ml vandens

Sausainius sutrupiname su grūstuve ar sudėję į maišelį ir gerai padaužę kočėlu. Išlydome sviestą ir supilame į sausainių trupinius, gerai išmaišome.
24 cm skersmens apvalią kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Sieneles patepame sviestu, kad vėliau būtų lengviau išimti tortą. Paruoštus sausainių trupinius suberiame į formą. Paskirstome tolygiai visoje formoje kiek paspausdami šaukštu ar ranka, kad būtų lygus pagrindas. Dedame formą į šaldytuvą ir jame palaikome, kol pasiruošime varskės kremą.
Į dubenėlį įpilame 100 ml šalto vandens, suberiame želatiną, pamaišome ir paliekame brinkti. Ištirpdome šokoladą: dubenį su jo gabaliukais įstatome į puodą su karštu vandeniu arba tirpiname mikrobangų krosnelėje.
Skystą šokoladą pilame į kreminę varškę ar grietinėlės sūrį ir išplakame plakikliu ar šluotele. Nesustodami plakti, supilame ir kondensuotą pieną. Išplakame iki tolygios masės.
Ant mažos ugnies pašildome želatiną, kol jos grūdeliai ištirps. Leidžiame šiek tiek atvėsti.
Kol želatina aušta, kitame dubenyje iki standumo išplakame grietinėlę.
Į varškės, kondensuoto pieno ir šokolado masę šaukštu įmaišome želatiną ir plaktą grietinėlę. Iš šaldytuvo ištraukiame torto pagrindą. Ant jo pilame paruoštą varškės kremą, išlyginame viršų ir dedame atgal į šaldytuvą bent kelioms valandoms, kad sutvirtėtų.
Prieš patiekdami papuošiame šokolado drožlėmis ar pašlakstome tirpdytu šokoladu.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Nors formą naudojau recepto rekomenduojamą, bet padas sausainių buvo tikrai per plonas. Ragavę visi šį tortą, tą irgi labai pabrėžė, mat visiems trūko sausainių. Todėl siūlyčiau didinti sausainių kiekį. 180 g sudaro vienas pakelis, naudojau Selga sausainius su šokoladu, drąsiai imkite du pakelius sausainių. Visgi, tai tik mano pasiūlymas, antrą kartą gamindama aš dėčiau tikrai daugiau sausainių. Jeigu bijote, kad bus per daug, dėkite papildomai 90 gramų, t.y. pusę pakelio. 
2. 50 gramų sviesto sausainiams buvo šiek tiek per mažai, ne visi sausainių trupiniai "sušlapo", tad papildomai įdėjau sviesto 20 gramų. Jeigu didinsite sausainių kiekį, nepamirškite ir sviesto padidinti kiekio. 
3. Naudojau kreminę varškę (President), specialiai paruoštą tortams ir pyragams, tačiau jeigu nenorite jos pirkti, galite įprastą varškę pertrinti, kad ji būtų kuo glotnesnė, visgi tokiems nekeptiems tortams norisi ypatingo švelnumo ir glotnumo. Tiek kreminę varškę, tiek kondensuotą pieną palaikiau kambario temperatūroje, kad būtų vienodos temperatūros.
4. 1 skardinė kondensuoto pieno - 397 gramai.
5. Sausainius trupinau su smulkintuvu, tol kol jie pavirto trupiniais - labai panašu į maltus džiuvėsius.
6. Formą visą išklojau kepimo popieriumi, o ne tik dugną, šonų netepiau sviestu, puikiai popierius nusiėmė, kai tortas sustingo.
7. Šokoladą visada tirpdinu ant puodo su karštu vandeniu, tačiau šį kartą norėjau išbandyti tirpdymą ir mikrobanginėje, žinojau, kad tai rizikingas sprendimas, mat galima šokoladą labai greitai sudeginti, tačiau pasiskaitinėjusi, visgi nutariau išbandyti, pavyko puikiai. Tiesiog reikia ilgiausiai laikyti 30 sekundžių, ištraukti ir pamaišyti. Negalima ilgiau laikyti nei 30 sekundžių! Aš visgi nerizikavau ir laikiau kiekvieną kartą po 20 sekundžių. Nežinau ar dar kada taip bandysiu, bet kažką naujo buvo įdomu išbandyti. 
8. Želatinos tik neužvirkite, kai ją kaitinsite! Turi tik ištirpti ji.
9. Aš padariusi varškės kremą palikau jį šiek tiek ramybėje, nenorėjau pilti skysto kremo ant sausainių, kad jie labai nesušlaptų. Tad supyliau tik po 15 minučių, kai želatina pradėjo dirbti savo darbą kreme. 
10. Stingti palikau per naktį šaldytuve. Šis tortas nėra tinkamas ilgai stovėti ant stalo ypač vasarą, todėl patiekite tik prieš valgydami. Beje, dar vienas pastebėjimas jis buvo skanesnis po dviejų dienų praleistų šaldytuve, o ne kitą dieną, net nežinau kodėl. Puošti galite kaip norite, aš vienus gabaliukus apibarsčiau tarkuotu šokoladu, kitus lydytu, dar kitus lydytu šokoladu ir trupintais sausainiais, su keliom migdolų plokštelėm. Čia jau nuo Jūsų norų viskas priklauso.

Recepto šaltinis: Žurnalas. Beatos virtuvė. Pavasaris. 2015 m.