Kvietinė duona

Mmmmm minkšta ir kvapni duonelė...Nieko nėra gėriau už pusryčius su namine duona. Taip senai kepiau duoną, kad buvau pasiilgusi viso to ilgo ir miltuoto proceso. Kai kam, galbūt atrodo juokingai, kaip galima pailsėti maišant, minkant, laukiant ir vėl minkant, ir vėl laukiant, ir po to kepant...Bet kas sakė, kad tai fizinis poilsis? Tiesa, pasakius neperku duonkepės vien todėl, kad duona nebūtų kepama ištisai, nenoriu viso šito proceso paversti nesibaigiančiu kasdieniniu Darbu, kaip duonos kepykloje, kur kepaliukai tiesiog "štampuojami" ir tai tampa nenutrūkstančiu ir nesibaigiančiu procesu, kuris vėl ir vėl kartojasi, ir po kurio laiko virsta nuobodžia kasdienybe. Aš duoną nesvarbu, tai balta, ar juoda kepu tuomet, kai jaučiu, kad man labai labai norisi dalyvauti ilgame procese, kuris tarsi meditacija suteikia gerų emocijų ir leidžia visiems smegenų užkampiams atsigauti ir pailsėti, nukreipti mintis ir sutelkti visą savo dėmesį į labai malonų užsiėmimą. Štai kodėl rankoms taip patinka "pasinerti" į tą klampią masę pilną miltų, įvairių priedų, tik su rankomis galima jausti, kad tešla jau ideali ir pasiruošusi "kilimui", be to, jau esu sakiusi, kad: "Tik tie, kurie dievina maistą gaminti, gamins duoną, ji atspindi tik geriausias emocijas ir gausis tik tuomet jeigu gaminat su meile". Na, o jau su kuo ją valgyti, tai rinkitės patys, ji ir prie sriubos tiks, ir sumuštiniams, galite pasikepti ir įtrinti česnaku, ar tiesiog užsitepti žolelių sviesto ir mėgautis nepakartojamu užkandžiu. Beje, valgant sumuštinius su namine duona, ilgiau jaučiasi sotumo jausmas, ko negalėčiau pasakyti apie pirktinę duoną. 

15 g šviežių mielių (arba 7 g pakelio džiovintų)
1 šaukšto medaus
200 g rupių viso grūdo kvietinių miltų
300 g kvietinių miltų
1 arbatinio šaukštelio druskos
1 šaukšto kmynų
1 šaukšto aguonų
2 šaukštų linų sėmenų
2 šaukštų aliejaus
300- 350 ml vandens
Žiupsnelio cukraus
1 kiaušinis (jeigu norėsite blizgaus paviršiaus)

Mieles sumaišyti su pora šaukštų vandens ir žiupsneliu cukraus, leiskite joms pradėti veikti.
Miltus persijokite. Sietelyje likusias sėlenas grąžinkite atgal į miltus, ten pat suberkite druską, aguonas, kmynus ir linų sėmenis.
Likusį vandenį sumaišykite su medumi, 1 šaukštu aliejaus ir po truputį pradėjusiomis burbuliuoti mielėmis.
Vandenį supilkite į miltų dubenį ir šaukštu viską išmaišykite. Viską suspauskite į vieną gumulą rankomis. Tešla turėtų būti lipni ir minkšta. Jei ji sausa ir paviršiuje matosi miltų, įpilkite dar šaukštą vandens. Tešla bus šlapia, tad leiskite jai pastovėti 15 minučių, kad sugertų visos sėklos drėgmę.
Po 15 minučių tešlą truputį pamaigykite, palankstykite dar dubenyje. Tešla nebus lengvai minkoma, tačiau reikia ne trumpiau nei 7 minutes minkyti, kad viskas tolygiai pasiskirstytų.
Paminkę tešlą, dėkite ją į aliejumi pateptą dubenį, uždenkite drobiniu rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje 1 valandą.
Po valandos tešla jau turėtų būti pakilusi, bet efektingo kilimo tikrai nebus.
Atsargiai išimkite tešlą iš dubens pasidėkite ant stalo. Jei labai limpa pasibarstykite rankas miltais arba pasitepkite aliejumi, miltų stenkitės nepadauginti.
Abiem rankomis, lyg glostydami nuo viršaus ir suspausdami apačioje, formuokite kepaliuką. Galite suformuoti ir du mažesnius kepaliukus.
Duoną dėkite į riebalais pateptą arba miltais pabarstytą skardą. Duoną su visa skarda įkiškite į didelį plastikinį maišelį, suvilgytą aliejumi, ir palikite kepaliuką šiltesnėje vietoje, kad dar kartą pakiltų apie 30-60 minučių.
Kai pamatysite, kad kepaliukas jau šiek tiek pakilo, nuimkite maišelį ir duoną pabarstykite miltais, o jeigu norite, kad paviršius būtų blizgus, patepkite kiaušinio plakiniu.
Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros.
Dėkite duoną į orkaitę ir kepkite 30 minučių. Jeigu po tiek laiko duona bus labai apskrudusi, sumažinkite kaitrą. Duona turėtų būti iškepusi per 45 minutes.

Skanaus!

Mano pastebėjimai:

1. Naudojau 7 gramus džiovintų mielių.
2. Recepte matyt įsivėlė kažkokia klaida, mat druskos buvo nurodyta, kad reikia du kartus netgi, pirmą kartą nurodė, kad reikia 2 šaukštelių, o toliau dar kartą 1 šaukštelio. Nežinojau, kuris variantas tinkamas, tad įdėjau 1 arbatinį šaukštelį druskos, man užteko pilnai, nes vėliau ją valgėm su užtepu, tad buvo pats tas ir sūrumo netrūko, būtų buvę tikrai per daug 2 šaukštelių, o jau nekalbu apie 3.
3. Tešlai sunaudojau 350 ml vandens, tešla buvo "kaprizinga" sunkiai aš su ja "dirbau" pirmame etape, bet po pirmo pakilimo, kai išsitepiau rankas aliejumi viskas puikiai minkėsi, niekas nelipo prie rankų. Tikrai nerekomenduočiau dėti daugiau miltų, nebus duona puri ir minkšta, o juk nenorite, kad ji būtų kieta?
4. Pirmą kartą gamindama šią duoną barsčiau miltais, antrą kartą kepdama ištepiau kiaušinio plakiniu. Skonio atžvilgiu jokio skirtumo nėra. Todėl rinkitės tiesiog kokios išvaizdos duonos norite, ar su blizgiu paviršiumi, ar ne. 
5. Pirmą kartą kildinau 40 minučių, ilgiau nelaukiau, nes man ji labai pakilo, tokio kilimo net nesitikėjau, mat recepte buvo nurodyta, kad efektingo kilimo nebus, todėl likau tikrai nustebinta.
6. Kepimo skardą išklojau kepimo popieriumi. Suformavusi kepaliuką jį uždengiau maistine plėvele, į jokius maišelius nekišau. Vėl kildinau 40 minučių, nes ir vėl ji man iškilo greitai.
7. Kepiau apatinis + viršutinis kaitinimas. Vidurinis aukštas. Po 30 minučių duona jau buvo iškepusi ir tikrai paviršius nebuvo labai apskrudęs, todėl temperatūros nereikėjo mažinti.

Recepto šaltinis: Knyga - Beatos virtuvė: Kepinių knyga, 2012 m.